Galerija

Galerija 2

Ką dartote pamatę brakonieriaujantį asmenį?
 

Siuo metu lankosi

Mes turime 7 svečius online

Orai

Norintiems paremti



Naujausi straipsniai


Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Kitam krante kimba geriau...


Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109

Warning: Creating default object from empty value in /home1/skwazi/public_html/portalas/modules/mod_latestnews/helper.php on line 109
Ministerija siekia brakonierių sugauta žuvimi pamaitinti skurstančius
Parašė Deivis   
Trečiadienis, 26 Vasaris 2014 09:12
Utenos RAAD / Pažeidėjas, per naktį sugavo 95 ungurius

Visa žuvis, kurią iš brakonierių tinklų ištraukia aplinkosaugininkai, šiuo metu dažniausiai verčiama į specialias duobes ir užpilama kalkėmis. Kad toks elgesys - neekonomiškas ir neracionalus sutinka tiek žvejai, tiek tie, kam ši žuvis galbūt taptų vieninteliu maistu per kelias dienas. Aplinkos ministerija galiausiai nusprendė inicijuoti naują tvarką, kuri leistų konfiskuotą žuvį išdalinti labdaros valgykloms. Tačiau tam priešinasi Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Žuvį norima atiduoti skurstantiems

Aistros užvirė, kai pernai rudenį Utenos aplinkosaugininkai į atliekų duobę sumetė iš brakonieriaus konfiskuotus 95 ungurius, laikomus brangia žuvimi. Šįkart brakonieriaus laimikis buvo įvertintas 103 tūkst. Lt. GRYNAS.lt komentatoriai tuomet klausė, ar ne geriau žuvį būtų išdalinti vargšams. O kiti suabejojo, ar tik aplinkosaugininkai patys nepraturtino savo stalo.

Vis dėlto inspektoriai dievagojosi, kad visą žuvį suvertė į duobę. Jie tikino, kad kitaip pasielgti negali – žuvį atiduoti alkstantiems ar skurstantiems draudžiama.

Konfiskuotos žuvies kiekis yra tikrai nemažas. Tačiau šiandien visą žuvį mes tiesiog išmetame ir netenkame vertingo maisto, galinčio atitekti badaujantiems žmonėms, kurių Lietuvoje tikrai yra. Mes manome, kad tikrai galime padėtį pakeisti. Žinoma, turime rasti bendrą sprendimą su VMVT.
Linas Jonauskas

 

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2013 m. iš brakonierių konfiskuota 2202 žuvys. Daugiausiai nėgių – 609, karšių – 421, lydekų – 256, lynų – 212, kuojų – 176, ungurių – 116 ir t. t.

Tačiau šiuo metu Aplinkos ministerija pasirengusi esamą tvarką pakeisti, leidžiant aplinkosaugininkams iš brakonierių tinklų ar gaudyklių ištrauktą žuvį atiduoti labdaringoms organizacijoms arba tiesiog senelių ar vaikų namams.

Tiesa, tam reikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) palaiminimo. Bet jos atstovai sako, kad toks ministerijos pasiūlymas neįmanomas. Todėl tikėtina, kad jei VMVT nepakeis savo pozicijos, konfiskuota žuvis ir toliau kris į atliekų duobes arba bus utilizuojama specialiose įmonėse.

Iš brakonierių konfiskuoti unguriai galėtų atsidurti ant vargstančiųjų stalo
Iš brakonierių konfiskuoti unguriai galėtų atsidurti ant vargstančiųjų stalo
© I. Labutytės nuotr.

Vis dėlto Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas įsitikinęs, kad VMVT įsiklausys į ministerijos teiginius, kad aplinkosaugininkai pajėgūs operatyviai ir saugiai transportuoti žuvį.

Tiek mus turi pasiekti, tiek ir iš mūsų iškeliauti saugūs produktai. O žuviai yra keliami aukšti reikalavimai. Tikrai ieškotume galimybių sąlygas patenkinti.
Kristina Tylaitė

 

„Aplinkos apsaugos agentūros atstovai buvo susitikę su VMVT vadovais. Buvo kalbėta apie konfiskuotos žuvies panaudojimą maistui. Diskusija yra sena. Tik reikia rasti tinkamą sprendimą. Konfiskuotos žuvies kiekis yra tikrai nemažas. Tačiau šiandien visą žuvį mes tiesiog išmetame ir netenkame vertingo maisto, galinčio atitekti badaujantiems žmonėms, kurių Lietuvoje tikrai yra. Mes manome, kad tikrai galime padėtį pakeisti. Žinoma, turime rasti bendrą sprendimą su VMVT. Nors pirminė jos pozicija buvo teigiama, tačiau neformalių šaltinių duomenimis, dabar tarnyba su tuo nesutiktų. Tačiau prieš tai buvo sakoma, kad tas pasiūlymas yra geras. Todėl dabar viskas VMVT rankose“, - kalbėjo L. Jonauskas.

Skaityti daugiau...
 
Savaitgalį pasivaikščiojimas ledu gali kainuoti 200 litų
Parašė Deivis   
Penktadienis, 21 Vasaris 2014 14:44
Asmeninio archyvo nuotr. / Hidrologai įspėja, kad jau artėjantį savaitgalį ant kai kurių Kuršių marių ledo vietų lipti bus pavojinga

Savaitgalį pasivaikščiojimas ledu gali kainuoti 200 litų

Nuo vasario 22 d. žvejams draudžiama būti Kuršių mariose ant ledo, nes jis pradėjo aižėti ir gali kilti didelė grėsmė jų saugumui. Šis draudimas įsigalioja pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles.

Toks draudima taisyklėse numatytas, kai ledo būklė kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, susidarius plonai ledo dangai ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos paskelbus apie ledo būklę, kuri gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

Šiuo metu, kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Kuršių mariose ledas tapo labai pavojingas, vasario 22-24 d. prasidės jo laužymas. Ledo danga visur suplonėjusi iki 5 cm. Visoje akvatorijoje yra properšų ir plyšių. Pats ledas korėtas, pakrantėse – atšutęs. Ties Vente, kur ledo danga buvo stipriausia, yra atsivėrusi didelė properša. Vietos gyventojai, kurie gerai žino padėtį, jau atsisako ledu pavėžėti žvejus į tolimesnes marių vietas.

Nesilaikantiems draudimo Kuršių mariose žvejoti ant ledo, gresia administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 25 Lt iki 200 Lt.

Aplinkos ministerija įspėja, kad pavojingų vietų yra ir Kauno mariose. Čia ledo danga suplonėjusi 3-6 cm. Dėl hidroelektrinės įtakos marių vandens lygis pakilęs įvairiose vietose 35-39 cm, yra ledo trūkių, ypač ties Grabučiškėmis ir Nemuno vaga.

Nors šalies ežeruose pakorėjęs tik viršutinis ledo sluoksnis ir per artimiausias poilsio dienas ledas dar nebus pavojingas, tačiau ir juose reikia būti atsargesniems.


 
Kiek laiko dar galime lipti ant ledo ir neįkristi į vandenį?
Parašė Deivis   
Trečiadienis, 12 Vasaris 2014 11:24

Kiek laiko dar galime lipti ant ledo ir neįkristi į vandenį?

Specialistai sako, kad jau šį savaitgalį lipti ant tam tikrų Kuršių ir Kauno marių ledo vietų gali būti pavojinga. O ant ežerų ledo žvejai saugiai laukti laimikio galės šiek tiek ilgiau – dar maždaug porą savaitgalių. Ir jei orai staiga neatšals, greičiausiai poledinė žvejyba baigsis.

Kaip mažėja ledo stabilumas?

Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis tokią informaciją GRYNAS.lt pateikė įvertinęs šiuo metu vyraujančią vidutinę paros oro temperatūrą. Pašnekovas aiškino, kad nors šiuo metu temperatūra nėra žema, tačiau ledas vis dar patvarus – ant ežerų galima lipti be jokios baimės išsimaudyti šaltame vandenyje.

Tačiau jei vidutinė paros temperatūra bus teigiama, padėtis ganėtinai greitai gali pasikeisti. O prie ledo menkimo ypatingai prisideda lietus. „Ledas nepradeda silpnėti tą pačią dieną, kai atšyla oras. Kai vidutinė paros temperatūra teigiama, per pirmąsias keturias dienas ledo stabilumas sumažėja maždaug 4 proc., o per kitas aštuonias dienas – sumažėja apie 20 proc. Taigi savaitgalį ledas rytinėje Lietuvos dalyje bus silpnesnis 20 proc., o vakarinėje dalyje gali būti silpnesnis net ir 30 proc. Jeigu ledo storis siekia 30 cm, tai rytinėje Lietuvos dalyje jo stabilumas bus toks, kaip esant 24 cm ledo dangai. Tačiau kai kur ledo storis siekia netgi 40 cm. O jei ledas vakarinėje šalies dalyje susilpnės maždaug trečdaliu, tai jo atsparumas prilygs 20 cm storio ledui“, - aiškino A. Kajutis, pridūręs, kad šie skaičiavimai būdingi tik ežerams.

Skaityti daugiau...
 
Už 9 lydekas teks sumokėti beveik 5 tūkst. litų
Parašė Deivis   
Antradienis, 11 Vasaris 2014 09:15
Panevėžio RAAD nuotr. / Nelegali žvejyba

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai praėjusią savaitę organizavo reidą ant Rokiškio ir Kupiškio rajonų vandens telkinių ledo. Reido metu patikrinta 19 žvejų.

Inspektoriams įkliuvo Rokiškio rajone ant Skaistės ežero ledo trys žvejybos taisyklių pažeidėjai. Jie neteisėtai žvejojo masalui naudodami gyvas žuveles. Pažeidėjai viršijo leistiną šakotinių, skritulių ir vėliavėlių skaičių. Piliečiai turėjo 23 šakotines, 4 skritulius ir 10 vėliavėlių. Pažeidėjų laimikis – 9 lydekos.

Surašant vienam iš pažeidėjų protokolą, kiti du pabėgo. Jų tapatybės jau nustatytos ir atsakomybės pažeidėjai neišvengs. Iš jų paimti ledo grąžtai, žvejo dėžės, kiti žvejybos įrankiai.

Už tai, kad pažeidėjai turėjo net daugiau kaip dukart daugiau žvejybos įrankių nei leidžiama, jiems bus skirtos administracinės baudos nuo 400 iki 1 000 litų su pažeidimo įrankių ir priemonių konfiskavimu. Už neteisėtai sužvejotas 9 lydekas teks atlyginti vandens gyvūnijai padarytą žalą, kurios dydis siekia beveik 5 tūkst. Lt.

Pastebėję gamtosaugos pažeidimus, skambinkite šiais telefonais:

Vilniaus regionas: 8-5 2102567, 8 614 40072
Kauno regionas: 8 37 409797, 8 686 03706
Alytaus regionas: 8 315 56745, 8 686 59494
Marijampolės regionas: 8 343 97806, 8 615 97870
Klaipėdos regionas: 8 46 367034, 8 618 38833
Šiaulių regionas: 8 41 596 423, 8 682 51876
Panevėžio regionas: 8 45 508962, 8 686 92859
Utenos regionas: 8 389 69264, 8 686 48407

Apie aplinkos ministerijos sistemos darbuotojų korupcijos ir pareigų nevykdymo atvejus galite pranešti Aplinkos ministerijos "Karštosios linijos" telefonais: (8-5) 266 35 96, (8-5) 266 35 97, (8-5) 266 35 98, (8-5) 266 2717. Autoatsakovas visą parą: (8-5) 2663598.

 

www.GRYNAS.lt
2014 m. vasario 11 d. 10:49

 

 
Aplinkosaugininkai po savaitgalio reidų džiaugiasi drausmingais žvejais
Parašė Deivis   
Pirmadienis, 27 Sausis 2014 14:03

Savaitgalį vykę masiniai aplinkos apsaugos inspektorių reidai parodė, kad beveik visi patikrinti žvejai laikėsi taisyklių – turėjo leidimus ir ant ledo žengė su smaigais.

Reiduose dalyvavo 90 aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų. Prie jų prisijungė 54 neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

Gausios aplinkosaugininkų pajėgos visų regionų aplinkos apsaugos departamentų teritorijose patikrino net 394 vandens telkinius. Tai sudaro beveik 10 proc. visų Lietuvos vandens telkinių, kurių priskaičiuojama apie 4 tūkst.

Reidų metu buvo patikrintas 2 161 žvejys.

Leidimą žvejoti turėjo 1 644 asmenys, tačiau jais pasirūpinti „pamiršo“ 117 arba 5 proc. visų patikrintų žvejų.

Per šias poilsio dienas ypač gausiai žvejojo asmenys, galintys tai daryti be leidimų – pensininkai, neįgalieji ir vaikai iki 16 m. Jų buvo net 439 arba 20 proc. nuo visų patikrintų žvejų.

Patikrinimas parodė, kad Lietuvos žvejai jau priprato prie dar prieš metus jiems naujove atrodžiusių smaigų. Juos turėjo net 2 117 arba 98 proc. visų patikrintų žvejų.

Reido metu neužfiksuota žalos padarymo gamtai atvejų, surašyti 149 protokolai, 3 iš jų – už šiurkščius žvejybos taisyklių pažeidimus. Iš pažeidėjų paimti 42 žvejybos įrankiai.

Nors beveik visi patikrinti žvejai buvo drausmingi ir nepažeidė taisyklių, aplinkosaugininkų patikrinimai tęsis ir toliau. Siekiama, kad nedrausmingų ir neatsakingai tokiai žvejybai besiruošiančių pažeidėjų skaičius dar labiau sumažėtų.



www.GRYNAS.lt

2014 m. sausio 27 d. 15:44
 
Ant ledo su mazuronkėmis saugiau
Parašė Deivis   
Ketvirtadienis, 16 Sausis 2014 15:36



DELFI nuotr.
Į šalį atėjus žiemiškiems orams ir artėjant laikui, kai užšals vandens telkiniai ir žvejai galės žvejoti ant ledo, Aplinkos ministerija primena tokios žūklės taisykles ir ragina elgtis atsakingai.

Neatsargumas kainuoja brangiai

2012 metais priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 444 kartus vyko gelbėti skęstančiųjų. 90 žmonių buvo išgelbėta, 186 asmenų išgelbėti nepavyko.

Pasieniečiams dažniausiai tenka gelbėti neatsargius žvejus Kuršių mariose. Viena gelbėjimo operacija kainuoja apie 2 000 litų. Jei prireikia sraigtasparnio – kaina išauga keleriopai. Kaip rodo patirtis, daugelis tokių nelaimių įvyksta neįvertinus ledo storio ir oro sąlygų tinkamumo žvejybai ant ledo.

Smaigai – paprasta ir saugi priemonė

Aplinkos ministro patvirtintose naujose Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse nustatyta prievolė žvejams mėgėjams žvejojant ant ledo turėti smaigus, žvejų dar vadinamus mazuronkėmis. Juos privalo turėti visi žvejai, žvejojantys ant ledo, nepriklausomai nuo ledo storio ar kitų aplinkybių. Neturintys smaigų ir ant ledo žvejojantys žvejai įspėjami arba baudžiami nuo 25 Lt iki 200 Lt dydžio bauda.

Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų galima jais operatyviai pasinaudoti. Dažniausiai žvejai juos nešiojasi pasikabinę ant kaklo. Smaigus galima įsigyti žūklės prekių parduotuvėse arba pasidaryti (panaudojant du atsuktuvus, ylas ar kt.).

Be smaigų žvejams rekomenduojama turėti virvę arba bent šaliką, kurį nelaimės atveju galima panaudoti kaip virvę.

Aplinkos ministerija primena, kad, siekiant apsaugoti lydekų išteklius, nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. lydekų žvejyba draudžiama.

 

Kaip patikrinti ledo tvirtumą?

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tam, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm.

Tvirtas ledas turi mėlyną arba žalią atspalvį. Matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai. Netvirtas ledas susidaro arti krūmų, medžių, nendrių ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltiniai.

Prieš einant ant ledo dera apsidairyti, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, reikėtų eiti tuo takeliu, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo.

Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu.

Kaip gelbėtis įlūžus ir padėti skęstančiajam?

Įlūžus svarbiausia nepasiduoti panikai ir neprarasti savitvardos. Ropštis ant ledo reikia į tą pusę, iš kur atėjote. Tam, kad padidėtų atramos plotas, ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas. Užšliaužus ant ledo reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.

Pamatę skęstantį žmogų tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, šliaužte, plačiai ištiesus rankas.

Jei įmanoma, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš. Skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Visuomenės informavimo skyrius
2014-01-16

 
Dvi ministerijos kariauja dėl žuvų: kas pralaimės?
Parašė Deivis   
Penktadienis, 20 Gruodis 2013 19:11

Dvi ministerijos kariauja dėl žuvų: kas pralaimės? Artūro Morozovo nuotr.

Žvejai mėgėjai ir aplinkosaugininkai perspėja, kad svarstomos Žuvininkystės įstatymo pataisos tolygios leidimui verslininkams negailestingai košti Lietuvos vandens telkinius. Dėl to ietys lūžo ir Vyriausybėje ir Seime.

Aktualu ir Kauno marioms

Dvi ministerijos susipliekė, kuri iš jų – Žemės ūkio ar Aplinkos – turėtų skirstyti kvotas vidaus vandenyse žvejojantiems verslininkams. Praėjusią vasarą ši prievolė perėjo Aplinkos ministerijai, tačiau Žemės ūkio ministerija ją norėtų susigrąžinti, ir su kaupu.

Jei įstatymo pataisos įsigalios, Aplinkos ministerija viena nebegalės nuspręsti, kur verslininkams draudžiama žvejoti. Tokie sprendimai galės būti priimami tik gavus žuvų išteklių tyrimų duomenis ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) palaiminimą.

"Priėmus tokias įstatymo nuostatas, aplinkos ministras bus įpareigotas leisti verslinę žvejybą visuose vandens telkiniuose, kuriuose žuvų išteklių būklė yra gera", – konstatavo Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.

Aplinkos ministerijos specialistai mano, kad tokios įstatymo pataisos gerokai apsunkins galimybę uždrausti verslinę žvejyba vidaus vandenyse, gali tapti prielaida atšaukti draudimą verslininkams žvejoti Kauno mariose. Šiemet jų įžuvinimui skirtas ypatingas dėmesys.

"Nieko negaliu kaltinti, nes neturiu jokių įrodymų, tačiau kas gali paneigti, kad už tokias įstatymo pataisas pasisakantys politikai turi vienokias ar kitokias sąsajas su verslininkais?" – aistras pakurstė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Trečiadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje ŽŪM pasiūlytos įstatymo pataisos po aršios diskusijos atmestos, tačiau jos vis tiek pasiekė Seimą, kuris Vyriausybės nuomonės gali nepaisyti.

"Viskas spręsis Seime, tačiau liks Prezidentės veto galimybė. Jei reikės, aš į ją kreipsiuosi", – žadėjo V.Mazuronis.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL