|
Prasidėjo įžuvinimo darbai |
|
Parašė Deivis
|
|
Pirmadienis, 13 Gegužė 2013 07:14 |
Šiandien ir rytoj Kauno mariose vykdomi įžuvinimo darbai. Per dvi dienas į šį vandens telkinį bus paleista apie 500 kilogramų žuvų. „Ką žadėjome, tą ir darome: gausiname mūsų šalies žuvų išteklius. Šiam, pirmajam etapui, skirta apie 350 tūkst. litų, o iš viso šiemet šiems darbams numatyta 1 mln. 150 tūkst. litų. Šios lėšos – tai pinigai, surinkti už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus. Tad, galima sakyti, tai pačių žvejų mėgėjų indėlis į žuvų išteklių gausinimą“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Šiandien į Kauno marias bus paleista apie 200 kilogramų dvimečių plačiakakčių, rytoj – apie 300 kilogramų dvimečių lynų. Plėšriųjų ir kitų vertingų žuvų jaunikliais šiemet bus papildytos ne tik Kauno marios. Planuojama, kad lydekos, sterkai, šamai, lynai, baltieji amūrai ir kitos žuvys bus paleistos į valstybinius vandens telkinius įvairiuose Lietuvos rajonuose: tuos, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotus nėra išduodami. Žuvų padaugės ir Elektrėnų mariose, Dysnų, Platelių, Sartų, Galuonio, Vievio, Riešės, Želvos, Obelijos, Asvejos, Galvės, Amalvo, Jiezno, Grūdos ir kituose ežeruose. V. Mazuronis pažymi, kad, atsižvelgus į mokslininkų atliktus tyrimus ir rekomendacijas, ežeruose veisiamos ne lervutės ar paaugintos lervutės, o vyresni kaip pusės metų žuvų jaunikliai. Jų išgyvena kur kas daugiau negu lervučių. „Tikiuosi, kad ateityje žuvims įveisti galėsime skirti dar daugiau pinigų. Privalome didinti žuvų išteklius vien jau tam, kad žmonėms, norintiems pažvejoti, nereikėtų vykti į Skandinaviją ar kitas šalis, kaip daroma dabar. Žuvies turi pakakti ir Lietuvoje“, – teigia ministras. Primename, kad leidimus mėgėjiškai žūklei galima patogiai, paprastai ir operatyviai užsisakyti prisijungus prie Aplinkosaugos leidimų informacinės sistemos (ALIS) http://alis.am.lt. Užkertant kelią pažeidimams labai svarbi ir visuomenės pagalba. Aplinkos ministerija dėkoja visiems žmonėms, pranešantiems apie brakonierius. Gyventojai, pastebėję pažeidimus, apie juos turėtų nedelsdami pranešti to regiono, kuriame pastebėtas pažeidimas, aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai ar rajono agentūrai. - Alytaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 868659494, 868676010, 868676009, 868660931.
- Kauno RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 868603706, 862040249, 868655829, 862110660.
- Klaipėdos RAAD Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 861838833, 8698 24405, 868612539, 861845839, 868612537, 868610155.
- Klaipėdos RAAD Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 869844527, 861223645, 868610157, 868729941, 868610147.
- Marijampolės RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 861597870, 868247730, 861017281, 868218571, 861150084.
- Panevėžio RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 868692859, 868673817, 861466342, 868692839.
- Šiaulių RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 861248266, 868251876, 862049596, 862091456, 861533427.
- Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 8 686 48 407, 868632927, 868632920, 869806234, 861276829, 861133690.
- Vilniaus RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija, tel. 868649176, 861495287, 868235014 , 866237957, 861869973, 861842911, 866253358.
|
|
|
Nuomojamuose ežeruose – jokių tinklų |
|
Parašė Deivis
|
|
Ketvirtadienis, 02 Gegužė 2013 09:10 |
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kad nuomojamuose vandens telkiniuose draudžiama žvejoti tinklais ir gaudyklėmis. Išimtis bus taikoma tik specializuotai seliavų ir stintelių žvejybai. „Tai dar vienas žingsnis siekiant apsaugoti nykstančius mūsų šalies žuvų išteklius. Taip pat tai ir papildoma žvejybinių tinklų, kurių prekybą jau uždraudėme, naudojimo kontrolė“, – sako Valentinas Mazuronis. Pagal iki šiol galiojusią tvarką vandens telkinių nuomotojas savaime įgydavo teisę naudoti ir verslinės žvejybos įrankius – tinklus ir gaudykles. Pavyzdžiui, didesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose buvo leidžiama naudotis iki 500 metrų ilgio statomaisiais tinklaičiais, 15 ežerinių gaudyklių. Pasak aplinkosaugininkų, dalis nuomotojų tuo naudodavosi beatodairiškai ir piktybiškai - stengdavosi sužvejoti kone visas tame ar kitame ežere esančias žuvis. „Kai žmogui rūpi tik pelnas, nėra ko tikėtis, kad jis tinkamai rūpinsis tiek pačiu vandens telkiniu, tiek ir jame esančiais žuvų ištekliais. O juk būtent tai yra pagrindinė ir svarbiausioji nuomotojo pareiga. Jeigu nuomotojams ji nerūpi, lieka vienintelis kelias – imtis draudimo, ką ir padarėme“, – teigia ministras V. Mazuronis. Dabar Lietuvoje nuomojama daugiau kaip 1000 vandens telkinių. Sprendimas leisti nuomoti priimtas dėl to, kad valstybė nėra pajėgi užtikrinti visų Lietuvoje esančių telkinių įžuvinimo ir kontrolės. Šios pareigos kartu su teisėmis perduotos nuomotojams. |
|
Nuo gegužės uždraudžiama prekyba tinklais, tinklininkams skelbiama amnestija |
|
Parašė Deivis
|
|
Trečiadienis, 24 Balandis 2013 15:23 |
Utenos RAAD / Brakoieriams suteikta galimybė savanoriškai atiduoti tinklus ir neužsitraukti bausmės Nuo gegužės 1-osios įsigalioja draudimas pirkti ir parduoti žvejybinius tinklus be specialaus leidimo, skelbia Aplinkos ministerija. „Pakeitėme ilgą laiką galiojusią ydingą tvarką, pagal kurią žvejybinius tinklus galėjo įsigyti kas tik nori. Kai tai buvo leidžiama, nieko keisto, jog kasmet iš vandens telkinių buvo ištraukiama tūkstančiai nelegaliai pastatytų tinklų. Dabar tokiam įžūliam brakonierių siautėjimui bus užkirstas kelias“, - sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pagal naująją Prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarką prekiauti žvejybiniais tinklais bus galima tik stacionariose prekybos vietose, prieš tai gavus atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) išduotą leidimą. Leidimai pirkti tinklus bus išduodami tik verslinės žvejybos atstovams, taip pat asmenims, vykdantiems žuvų išteklių mokslinius tyrimus ar gaudantiems žuvų reproduktorius vykdant valstybinį žuvivaisos planą. GRYNAS.lt primena, kad politikai rimtai svarsto verslinės žūklės situaciją Lietuvoje. Leidimus galės gauti ir žmonės, atliekantys veterinarinius tyrimus bei privačių vandens telkinių savininkai. „Gyventojus ar įmones, pas kuriuos iki šiol „užsiliko“ žvejybiniai tinklai, kviečiu iki gegužės pradžios geranoriškai atiduoti juos RAAD‘ams. Užtikrinu, jog tokiems asmenims nebus taikoma jokia atsakomybė“, - teigia ministras V. Mazuronis. Nuo gegužės 1-osios už neteisėtą prekybą žvejybiniais tinklais gresia administracinės baudos nuo 200 iki 700 litų kartu su priemonių konfiskavimu. Aplinkos ministerijos duomenimis, kasmet iš pažeidėjų konfiskuojama apie 2 tūkst. žvejybinių tinklų, dar kelis kartus daugiau ištraukiama vadinamųjų besavininkių tinklų – kuomet nepavyksta nustatyti, kas juos pastatė. Vien tik Klaipėdos regiono aplinkosaugininkų kasmetinis „laimikis“ – įspūdinga krūva tinklų, kurių ilgis siekia 20 kilometrų. Tinklus galima atiduoti RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnams: Alytaus RAAD (Kauno g. 69, Alytus, tel. 8-315-56745); Kauno RAAD (Rotušės a. 12, Kaunas, tel. 8-37-320854); Klaipėdos RAAD (Žalgirio 11a, Klaipėda, tel. 8-46-367034); Marijampolės RAAD (Dariaus ir Girėno g. 4, Marijampolė, tel. 8-343-97806); Panevėžio RAAD (Žvaigždžių g. 7, Panevėžys, te. 8-45-508962); Šiaulių RAAD (Čiurlionio g. 3, Šiauliai, tel. 8-41-596420); Utenos RAAD (Metalo g. 11, Utena, tel. 8-389-69264); Vilniaus RAAD (Algirdo 31, Vilnius, tel. 8-5-2102567);
|
|
Lipti ant Kuršmarių ledo jau pavojinga |
|
Parašė Deivis
|
|
Penktadienis, 01 Kovas 2013 12:31 |
Organizatorių archyvo nuotr. / Kuršių marios Savaitgalį susiruošę žvejoti ant Kuršių marių, turėtų būti labai atsargūs - dėl pradėjusio aižėti ledo gali kilti didelė grėsmė jų saugumui. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nuo šiandien virš Baltijos jūros prognozuojama aktyvi ciklonų veikla. Šiandien ir rytoj šiaurės vakarų vėjas turėtų sustiprėti iki 15-18 m/s, o kovo 3 d. – net iki 20-23 m/s. Pučiant tokiam stipriam vėjui, Baltijos jūros pakrantėje pakils vandens lygis, susidarys patvanka. Šiltesnis druskingas jūros vanduo pateks į šiaurinę Kuršių marių dalį, ir vandens lygis jose pakils. Didžiausia grėsmė žvejų saugumui prognozuojama šiaurinėje marių dalyje – nuo Juodkrantės į šiaurę palei rytinę nerijos pakrantę, nes Nemuno vandenų farvateryje ledas plonas, su properšomis. Čia savaitgalį, kovo 2–3 d., ledas lūžinės – jame susidarys plyšių, kanalų, properšų. Todėl lipti ant ledo labai pavojinga. www.GRYNAS.lt |
|
Milijonas litų Lietuvos žuvims: kokių žuvų turėsime daugiau? |
|
Parašė Deivis
|
|
Pirmadienis, 21 Sausis 2013 07:58 |
Aplinkos ministerija šiemet ketina daugiau dėmesio skirti vandens telkinių įžuvinimui. Tam ji planuoja išleisti 1 mln. litų. Vilniaus universiteto (VU) docentas Egidijus Bukelskis pastebi, kad gamta sugebėtų išsiversti ir be žmonių pagalbos, jeigu tik tie patys žmonės nesemtų vandens telkinių išteklių tokiais dideliais mastais. Anot Aplinkos viceministro Lino Jonausko, pirmas įžuvinimo etapas turėtų įvykti pavasarį. Už 350 tūkst. litų bus skelbiamas konkursas ir perkamos metinukės žuvytės. „Įžuvinti galima du kartus per metus – pavasarį ir rudenį. Pavasarį skelbsime ir kitus konkursus, dar nesame apsisprendę, bet matyt bus trys etapai. Bandysime konkursą visiems trims etapams paskelbti vienu metu, nes viešieji pirkimai gali užtrukti. Idealiausia būtų, jeigu gegužės mėnesio pradžioje galėtume, kad ir už visą milijoną įžuvinti visus ežerus“, - pasakojo L. Jonauskas. Kiek konkrečiai žuvų ketinama paleisti į vandens telkinius, kol kas nežinoma. Tai priklausys nuo rinkos kainų. Jeigu per konkursą pavyks išsiderėti mažesnes kainas, atitinkamai bus galima įsigyti ir daugiau žuvų. Kokios žuvys bus įžuvinamos? „Tai bus lydekos, sterkai, šamai, lynai, baltieji amūrai ir margieji plačiakakčiai. Šios žuvys bus įleistos į didžiuosius vandens telkinius, kurie nėra nuomojami“, - vardijo viceministras. Žuvų padaugės Kauno ir Elektrėnų mariose, Dysnų, Platelių, Sartų, Galuonio, Vievio, Riešės, Želvos, Obelijos, Asvejos, Galvės, Amalvo, Jiezno, Grūdos ir kituose ežeruose. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Parašė Deivis
|
|
Pirmadienis, 21 Sausis 2013 06:28 |
Savaitgalį Kuršių marių ledas juodavo nuo žieminės žvejybos išsiilgusių stintautojų. Žvejai džiaugėsi visai neprastu laimikiu ir galimybe pabūti ramybėje. Sekmadienį vidurdienį Kairių poligono miške išsirikiavusios automobilių virtinės atrodė tarsi per didžiausius atlaidus. Nors termometro stulpelis rodė 11 laipsnių šalčio, toliau nuo kranto ant ledo knibždėte knibždėjo žvejų. Jiems nė motais, kad šalia jų žiojėjo dvi didžiulės properšos, kuriose raibuliavo vanduo. Pačių žvejų teigimu, ne ką mažiau stintautojų merkė meškeres į eketes ties Juodkrante ir Preila, buriavosi ir ties Nida. "Čia jau nieko nebėra. Kibimas baigėsi ir visi baigia išsivažinėti. Ryte buvo net kelis kartus daugiau. Kokią 9 valandą kibimas buvo toks, kad net nugara šlapia buvo, antros meškerės nebebuvo kada įmerkti - tik traukėme ir traukėme. Per kelias valandas kokius 500 stintų ištraukėme. Kitaip tariant - po 5-6 kilogramus", - pasakojo prie Kairių poligono jau su laimikiu link mašinos kulniuojantys klaipėdietis Robertas ir iš Akmenės pažvejoti atvykęs Albertas. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Žuvims įveisti skiriama daugiau nei milijonas litų |
|
Parašė Deivis
|
|
Trečiadienis, 16 Sausis 2013 10:23 |
|

Šiemet žuvims šalies ežeruose įveisti numatyta skirti daugiau kaip milijoną litų iš lėšų, gautų už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus. Aplinkos ministro Valentino Mazuronio teigimu, lėšas šiam tikslui ministerija skiria pirmą kartą. „Nesiimu spėlioti, kodėl tai nebuvo daroma anksčiau. Užtat galiu patikinti, kad dabar pagal galimybes tai darysime nuolat. Kam, jeigu ne Aplinkos ministerijai, visų pirma turi rūpėti mūsų žuvų ištekliais“, – retoriškai klausia ministras. Konkursas plėšriųjų ir kitų vertingų žuvų jaunikliams pirkti ir įveisti bus paskelbtas artimiausiu metu. Planuojama, kad lydekos, sterkai, šamai, lynai, baltieji amūrai ir kitos žuvys bus paleistos į valstybinius vandens telkinius įvairiuose Lietuvos rajonuose – tuos, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotus nėra išduodami. Žuvų padaugės Kauno ir Elektrėnų mariose, Dysnų, Platelių, Sartų, Galuonio, Vievio, Riešės, Želvos, Obelijos, Asvejos, Galvės, Amalvo, Jiezno, Grūdos ir kituose ežeruose. Aplinkos ministras pažymi, kad, atsižvelgus į mokslininkų tyrimus ir rekomendacijas, ežeruose bus veisiamos ne lervutės ar paaugintos lervutės, o žuvų jaunikliai, ne jaunesni kaip pusės metų. Jų išgyvenimo procentas yra kur kas didesnis nei lervučių. „Tikiuosi, kad ateityje žuvims įveisti galėsime skirti dar daugiau lėšų. Privalome didinti žuvų išteklius jau vien todėl, kad norintiems pažvejoti žmonėms nereikėtų vykti į Skandinaviją ar kitas šalis kaip dabar. Žuvies turi pakakti ir Lietuvoje“, – sako Valentinas Mazuronis. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 Sekantis > Pabaiga >>
|
|
Puslapis 1 iš 11 |