Galerija

Galerija 2

Ką dartote pamatę brakonieriaujantį asmenį?
 

Siuo metu lankosi

Mes turime 4 svečius online

Orai

Norintiems paremti



Kaimiečiai brakonierius bandė perspėti mušdami gongą
Parašė Deivis   
Penktadienis, 21 Spalis 2011 07:19
Shutterstock nuotr.

 

Kretuono ežere Švenčioniu rajone gamtosaugininkai sulaikė du brakonierius su geru laimikiu, nors apie pasirodžiusius pareigūnus juos bandė perspėti šalia esančio kaimo gyventojai.

Vietos gyventojai A. S. ir K. V.tinklais ežere išsitraukė 10 lydekų, 3 lynus, 1 karšį, 14 ešerių, 5 kuojas ir 8 plakius.

Aplinkosaugininkai pasakoja, kad jiems šypsenas sukėlė šalia ežero esančio kaimo gyventojų solidarumas su brakonieriais - vos tik į kaimą įvažiavo pareigūnų automobilis, pasigirdo „gongas“, girdimas gana toli. Daužant į metalinį indą buvo bandoma įspėti apie aplinkosaugininkų vizitą.

Tačiau, pažeidėjų nusivylimui, signalas buvo pavėluotas, nes tuo metu kiti pareigūnai jau bendravo su sulaikytaisiais. Vienas iš pažeidėjų net apgailestavo, kad kaime dar ne visi turi mobiliuosius telefonus ir moka jais naudotis.

Už pažeidimą bus skirtos baudos nuo 200 iki 700 litų, o už sugautą žuvį reikės atlyginti kuri yra 1,284 tūkst. litų gamtai padarytą žalą.

Nuo šių metų tarp valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių padalinių pradėta naudoti rotacija, kai atskiri departamentai keičiasi kontroliuojamomis teritorijomis, todėl Vilniaus apskrityje dirbo Utenos regiono pareigūnai.

www.GRYNAS.lt
 
Už lašišas vien sostinėje ir aplink jau skirta keli tūkstančiai litų baudų
Parašė Deivis   
Penktadienis, 14 Spalis 2011 08:41
Vilniaus RAAD nuotr.

 

Rudenį prasidėjus lašišinių žuvų migracijai į nerštavietes, reidų prie Neries, Žeimenos, Vilnelės ir kitų upių metu jau išaiškintas 21 mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, iš jų - 2 šiurkštūs.

Skirtų baudų suma siekia 3 tūkst. litų, nors pažeidėjai turės atlyginti dar didesnę gamtai padarytą žalą - 3,3 tūkst. litų, praneša Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Praėjusią savaitę Vilniaus rajone, netoli Skersabalių gyvenvietės, taip pat sulaikyti du rajono gyventojai, Neries upėje tinkliniais įrankiais gaudantys lašišas. Žuvies pagauti jiems nepavyko, tačiau vienas iš brakonierių gamtosaugininkams gerai žinomas - už tokią veiklą jis bus baudžiamas jau trečią kartą. Abiem brakonieriams baudos nuo 200 iki 700 litų.

Vis dėlto inspektoriai pabrėžia, jog bent žvejai mėgėjai tampa atsakingesni - įsigyja licencijas (per dieną leidžiančias pagauti ne daugiau nei vieną žuvį).

Nuo rugpjūčio vidurio iki spalio antros pusės Lietuvos upėse vyksta lašišų migracija. Šios vandenų ekosistemoms itin svarbios žuvys plaukia aukštyn upėmis, kad išnerštų ikrus tuose pačiuose gėluose vandenyse, kur pačios išsirito. Baltijos lašišų populiacija pasiekė kritinę ribą aštuntojo dešimtmečio pirmoje pusėje. Nuo tada šių žuvų nerštavietėms ir buveinėms skiriamas ypatingas dėmesys.

Nuo rugsėjo 16 dienos iki spalio 15 dienos Aplinkos ministerija žvejoti lašišų ir šlakių susitelkimo vietose leidžia tik licenciją įsigijusiems asmenims.

www.GRYNAS.lt
 
Upėtakių žvejybai lieka paskutinis savaitgalis
Parašė Deivis   
Antradienis, 27 Rugsėjis 2011 14:42

Šiemet draudimas žvejoti 160-yje lašišinių upelių, kuriuose neršia margieji upėtakiai ir šlakiai, įsigalios ne spalio pirmąją, bet spalio trečiąją, praneša Aplinkos ministerija.

Taip pat pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose Neries, Šventosios, Vilnios ir kitose upėse draudimas įsigalios ne spalio 16-ą, bet spalio 17-ą dieną.

Ši data pasikeitė todėl, kad, kaip numato Mėgėjiškos žūklės taisyklės, tais atvejais, kai pirma žvejybos draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Taip pat draudimas negalioja paskutinę draudimo dieną, jeigu ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

Mėgėjų žvejyba, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjo Vilmanto Graičiūno, yra viena populiariausių laisvalaikio ir poilsio veiklų. Lietuvoje yra apie 170 tūkstančių žmonių, kuriems žvejyba – vienas pagrindinių pomėgių. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausų duomenimis, retkarčiais paima į rankas meškerę apie pusę milijono šalies gyventojų.

 
Vilniečiai Bebrusų ežere 10 metrų ilgio gumomis prisigaudė karšių
Parašė Deivis   
Trečiadienis, 31 Rugpjūtis 2011 09:56
Utenos RAAD nuotr. / Brakonierius Bebrusų ežere

 

Ankstyvą rugpjūčio 26 dienos rytą Molėtų rajono Bebrusų ežere sulaikyti trys piliečiai, žvejoję neleistinu būdu - naudodami ilgesnes nei 20 cm gumas.

Visi pažeidėjai yra Vilniaus miesto gyventojai. Pilietis E. J. žvejybai naudodamas 10 metrų ilgio gumą sugavo 10 karšių ir dvi kuojas. Aplinkai padaryta žala įvertinta 413,30 Lt.
Pilietis K. Ž., taip pat naudodamas 10 metrų gumą, sugavo 13 karšių. Žala aplinkai - 526,76 Lt.

Pasisekė tik piliečiui P. P., kuriam žūklė naudojant 10 metrų gumą nesisekė, todėl nepagavęs žuvų, aplinkai žalos nepadarė. Visiems trims pažeidėjams surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai, jiems teks atlyginti padarytą žalą ir bus skirtos administracinės baudos, kuris numato įspėjimą arba baudą nuo 25 Lt iki 200 Lt.

 
Žalio Neries vandens paslaptis įminta: teršalai plinta iš Minsko vandenvietės
Parašė Deivis   
Ketvirtadienis, 11 Rugpjūtis 2011 19:22
Žaliai melsvas vanduo Neries baseine ties Minsku
 Žaliai melsvas vanduo Neries baseine ties Minsku

Istorijos pradžia: žalias Neries vanduo.

Tinklapyje englishrussia.com rašoma apie ekologinę nelaimę Minsko vandenvietėje. Vileisko vandens rezervuarą padengė ne itin linksmas mintis keliančios melsvai–žalsvos putos. Į krantą išmestos žalia mase padengtos negyvos žuvys...

Baltarusijos gyventojai, sužinoję apie šį reiškinį, labai susirūpino, nes Vileisko vanduo, jį išvalius, yra geriamas, tiekiamas centralizuotu vandentiekiu.

Puslapyje rašoma, kad ši gamtos mįslė kol kas neįminta.

Papildyta 11.48 val. Kol 15min.lt žurnalistai aiškinasi situaciją Minske, mums pavyko gauti Baltarusijos kolegų komentarų. Jiems ši informacija kol kas nauja, galimas dalykas, kad tokį reiškinį sukėlė itin smarkiai ir staiga sužydėjęs Neries vanduo.

Papildyta 12.32 val. Operatyviai į vandenvietę nuskubėjęs 15min.lt neetatinis korespondentas išvydo tokį patį „liūdną“ vaizdą, kokį matote nuotraukose: žalia masė ir negyvos žuvys...

Papildyta 13.16 val. Vilniaus aplinkosaugininkai kol kas negali atsakyti, ar Neries vanduo užterštas, ar tiesiog žydi. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Cheminės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Valė Violeta Augustinavičienė teigė, kad tyrimų rezultatų, geriausiu atveju, galima laukti antradienį.

Baltarusijos Aplinkos ministerija kol kas susilaiko nuo išvadų. Tačiau neigia, kad pastaruoju metu į Nerį buvo išpiltos cheminės medžiagos, kurios galėtų sukelti tokią reakciją.

Neries užterštumas jau tapo pirmųjų puslapių tema Baltarusijos žiniasklaidoje, smalsuoliai ir žurnalistai renkasi prie vandenvietės.

 
Nemune nuskendo "Pylos" prezidentas Marius Baranauskas
Parašė Deivis   
Pirmadienis, 08 Rugpjūtis 2011 06:27
Nelaimės vietoje
Rolando Žalgevičiaus nuotr  / Nelaimės vietoje

Šilininkų kaime upė pasiglemžė jauno Gargždų Kranto vidurinės mokyklos pedagogo M.Baranausko gyvybę.

Šįryt apie 6 val. Šilutės rajone, Šilininkų kaime, Nemuno upėje, nuskendo jaunas Gargždų Kranto vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojas Marius Baranauskas.

Teigiama, kad 25 metų vyras nuslydo į vandenį brisdamas per akmeninę brastą.

Yra žinoma, kad trys bičiuliai lemtingą ankstų sekmadienio rytą prie Nemuno buvo atvykę žvejoti. Velionis buvo užkietėjęs žvejys, kuris dar būdamas 22 metų laimėjo Lietuvos meškeriotojų čempionatą ir net garbingai atstovaudavo Lietuvai pasaulinėse pirmenybėse. Pastaruoju metu M.Baranauskas ėjo Gargždų mėgėjiškos ir sportinės žūklės klubo „Pyla“ prezidento pareigas.

Ištikus nelaimei, gelbėti Mariaus šoko kartu atvykę du draugai, bet jiems nepavyko.

Mokytojo kūną surado netrukus į nelaimės vietą atvykę Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos narai.

Nelaimės aplinkybes toliau tiria Šilutės rajono policijos pareigūnai

 
Siekiama užtikrinti galimybę asmenims netrukdomai prieiti prie valstybinių vandens telkinių, laikantis paežerių ir pakrančių juostos apsaugos reikalavimų
Parašė Deivis   
Penktadienis, 05 Rugpjūtis 2011 17:52

Siekiant užtikrinti galimybę asmenims netrukdomai prieiti prie valstybinių vandens telkinių, laikantis paežerių ir pakrančių juostos apsaugos reikalavimų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-477 patvirtintos Rekomendacijos specialiųjų planų koncepcijoms planuojant viešojo naudojimo rekreacines teritorijas (vandens telkinius ir jų pakrantes) (Valstybės žinios, 2011-06-11, Nr. 71-3436 ). Šių  Rekomendacijų tikslas – specialiųjų planų koncepcijose numatyti valstybės viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų teritorijų (vandens telkinių ir jų pakrančių) apsaugos, tvarkymo ir naudojimo, kitos ūkinės veiklos vykdymo principus ir yra skirtos planavimo organizatoriams, planų rengėjams rengiant rajono ar vietovės lygmens tvarkymo specialiuosius planus, kai planuojamos valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių (ežerų, tvenkinių, upių), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 (Žin., 2003, Nr. 98-4394), ir jų pakrančių rekreacinės teritorijos, viešosios turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros išdėstymas šiose teritorijose.

Skaityti daugiau...
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 5 6 7 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 1 iš 7