dalis 1 dalis 2 dalis 3 dalis 4 dalis 5
Ilgis
Teisingai pasirinktas koto ilgis – tai ne tik geras užmetimas, bet ir patogesnis masalo animavimas. Atkreipkite dėmesį, aš nerašau – toliausias užmetimas! Jau ne kartą buvo įrodyta, kad spiningo ilgis ir tolimas užmetimas – tai nors ir susiję reiškiniai, bet ne taip stipriai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Didelę įtaką daro ir koto akcija, ir jo furnitūra, apie kurią pakalbėsime šiek tiek vėliau.
Kartais mums reikia kažką paaukoti: arba užmetimo nuotolį, arba masalo valdymo patogumą arba žuvies ištraukimo užtikrintumą. Būtų idealu, kad visi trys aukščiau išvardinti momentai, bet kuriame spininge būtų kaip vienas. Bet taip būna retai.
Priminsiu, kad kotų ilgiai tradiciškai nurodomi pėdomis (30,48 mm) ir coliais (2,54 cm.) (foto 1 – ilgis 6-ios pėdos 6 coliai).
Nemažiau svarbūs yra ir individualūs žvejo sugebėjimai. Turiu keletą pažystamų, kurie priklausomai nuo spiningo testų renkasi atitinkamo ilgio kotus. Taip – būtent tokiu būdu. Ir jie, sau, priklausomai nuo testų kotų ilgius renkasi taip:
- užmetimas iki 3,5g (1/8 oz) – ilgis nuo 5 pėdų 6 colių (168 cm), iki 6 pėdų (183cm);
- užmetimas iki 4-4,5g (1/7 oz) – ilgis nuo 6 pėdų (183cm) iki 6 pėdų 6 colių (198cm);
- užmetimas iki 5g (3/16 oz) – ilgis nuo 6 pėdų 6 colių (198cm) iki 7 pėdų (213cm).
Kartais sutinkami kotai iki 7 pėdų 6 colių (229cm) – įvertinant būtent realų užmetimą apie 5 g.
Sutikite, pakankamai įdomus vertinimas, ir jis man nėra svetimas.
Reikia pridėti, kad minėtas skirstymas yra tik apibendrintas – ir nereikia skubiai ieškoti 183cmilgio spiningo, kurio užmetimas būtinai 3,5g. Renkantis koto ilgį būtina įvertinti ne tik naudojamus masalus ir jų pateikimo metodus, bet ir jų naudojimo sąlygas. Su vienais masalais žūklės komfortas bus neabejotinai didesnis, su kitais mažesnis. Reiškias žvejys turi suprasti, ko jis tikisi (nori) iš masalo.
Reikia prisiminti, kad tam tikriems, dirbtinių masalų pravedimo tipams kotų ilgis vaidina pakankamai ryškų vaidmenį. Ir jeigu sukriukės darbui spiningo ilgis vargu ar turės įtakos, tai vobleriui visiškai priešingai. Kartais dirbant išskirtinai trumpu kotu, žvejys sugebės suteikti savo masalui tokį patrauklų „žaidimą“, kurį labai palankiai įvertins žuvis. Svarbus vaidmuo čia tenka ir koto akcijai, iki kurios aptarimo liko jau visai nedaug. Asmeniškai aš komfortišku laikau ilgius nuo 6 pėdų (183cm) iki 7 pėdų 4 colių (223cm).
Būna tokios žūklės sąlygos, kai išsirinkti ilgį yra labai sunku. Pavyzdžiui, nedidelė upelė kurios krantai stipriai apaugę krūmais. Geriausias variantas – tai lipti į upę su bridkelnėm ir judėti vandeniu pasirenkant perspektyvias vietas. Bet ką daryt – kai tokios upelės gylis neleidžia judėti įsibridus po pakrantes? Lyg ir prašosi žūklė nuo kranto su trumpu spiningu, kurį naudojant, užmetimo metu masalas nesikabina už krūmų ar medžių šakų. Iš kitos pusės, dėl to kad yra apsunkintas priėjimas prie vandens, o masalą kažkaip pravesti reikia, tai atsiranda variantas gaudyti su ilgu spiningu, kuris suteikia galimybę pravesti masalą net ir palei kitą krantą prieš srovę. Vieną kart, kur tiksliai nepamenu, aš perskaičiau, kad nieko nereiškia su ilgu spiningu, jį prakišti tarp krūmų šakų – ir paleisti tą patį voblerį pasroviui. O apie užkibusios žuvies ištraukimą ten nebuvo parašyta nieko. Tikriausiai, išspręsti šią užduotį buvo palikta pačiam žvejui... ir trečias variantas – visai negaudyti tokiose vietose. Taigi, kaip matote, kūrybinis požiūris žvejui garantuotas! Štai mes ir priartėjome prie tokios charakteristikos, kaip koto akcija.
Akcija
Kalbėdami apie užmetimo nuotolį, daugelis pirmiausiai atkreipia dėmesį į ilgį, bet visai nekreipia dėmesio į labai svarbų, bet ne patį svarbiausią koto charakteristiką – tai koto akciją. Ji „išeina“ ne tik iš blanko geometrijos bet ir medžiagos sudėties. Kiekviena iš jau paminėtų sudedamųjų pasiruošusi pakankamai įtakoti ne tik užmetimo nuotolį, imant vienodas sąlygas, bet ir kontroliuoti jūsų masalą. Ir galiausiai čia pridėkime furnitūrą, ritės laikiklį ir t.t. Blanko dinamika taip pat įtakoja užmetimo komfortą. Apskritai viskas nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio...
Akcija – tai vienas iš blanko parametrų, kuris įdiegtas gamintojo dar projektavimo stadijoje. Apskritai, akciją daugelis supranta skirtingai, ir bus teisingiau, jei mes akciją suprasime kaip tam tikros blanko dalies įlinkį nuo statinės apkrovos, t.y. spiningo įlinkis nuo tam tikro svorio apkrovos. Paprastai, norint išsiaiškinti šį parametrą – naudojamas triskart arba keturiskart didesnis svoris nei viršutinė užmetimo riba, kurią nurodo gamintojas.
Akcijos, nustatytos tiesiogiai gamintojo, pakeisti niekaip nepavyks, kad ir ką bedarytume. Šis dydis yra pastovus ir iš principo nekeičiamas.
Ultralaito spiningai – nežiūrint į jų, iš pažiūros išorinį „žaisliukiškumą“ – kaip ir visi kiti spiningai turi keletą klasifikacijų pagal statinį apkrovimą. Spiningo pasaulyje yra priimtas toks klasifikavimas, kur FAST – standūs kotai, kur dirba viršutinis trečdalis. Paskui seka MODERATE, kur dirba apie pusė blanko. Ir viskas užsibaigia spiningais, kurių akcija SLOW (lėti), kur apsikrauna visas blankas. Taip sakant – tai pagrindas.
Taip pat yra spiningai, kurių akcija EXTRAFAST – dirba viršutinis blanko ketvirtis ir MODFAST – tarpinė grandis tarp MODERATE ir FAST. Įdomus momentas: Azijos gamintojai MODERATE specifikacijose rodo kaip REGULAR.
Ypatingai reikia pažymėti, kad tarp spiningų delikačiai žūklei, jeigu gamintojas nurodė užmetimą, artimą realiam, mes niekada nesutiksime labai standžių, mums įprastų „fastų“. Tiksliau, jei ir sutiksime mūsų spiningų FAST, tai bus mažai kas bendra su tuo ką mes įpratę matyti kituose, mažiau delikačiuose modeliuose. Ultralaituis greičiau būdingi MODFAST, MODERATE (REGULAR) ir SLOW.
Dabar pakalbėkime apie dinamiką. Jei paaiškinti visai paprastai, tai blanko darbas tiesiogiai jo darbo metu. Ir štai kaip tik spiningo dinamiką galima pakeisti. Absoliučiai bet kokio blanko dinamiką stipriai įtakoja visa furnitūra: ir žiedai, ir siūlai, kuriais žiedelis pritvirtinamas prie blanko, ir ritės laikiklis, ir rankenos medžiaga (kamštis, EVA ar panašiai), ir net lakas, kuriuo padengtas blankas. Dinamiką reikšmingai galime pakeisti, pagerinti kitaip sakant, kaip įmanoma mažiau apkrovus blanką nereikalingomis, kartais atliekančiomis tik dekoracijos vaidmenį, detalėmis.
Visus šiuos [parametrus savo laiku puikiai parašė P. Novolokin straipsnyje „ Kas ta akcija!“ (SŽ Nr5 – 2006) http://www.kaliningrad-fishing.ru/zhur- ... a-003.html . Vargu kas ar galėjo geriau ir aiškiau pateikti šią medžiagą mūsų žvejui. Kartoti šį straipsnį būtų vargu ar tinkama, ir todėl rekomenduoju atidžiai susipažinti su mano kolegos pamąstymais apie tą patį, dabar čia problemos nėra http://rockit.spin-review.ru/article/action.shtml).
Žvejo norai kontroliuoti ir žuvį ir masalą – čia aišku, bet kartais tai pasiekiama tik aukojant užmetimo nuotolį. Kai kas, priešingai, užmetimo nuotolį laiko svarbiausiu. Ar žinote kad, lėtesnės akcijos kotai meta toliau, bet praranda tikslumą. Ir atvirkščiai. Nors tokie tvirtinimai tikrai ne aksioma – sutinkami ir visai priešingi pavyzdžiai. Ir vis gi daug, ir labai daug priklauso nuo gamintojo. Nuo to kokias technologijas jis naudoja, kaip jis moka dirbti su medžiagomis, kokios geometrijos blankas, koks jo ilgis, akcija, kaip spiningas „aprengtas“ furnitūra. Svarbios visos sudedamosios, visas parametrų kompleksas – smulkmenų čia nebūna. Ir kai visiems niuansams skiriamas vienodai reikšmingas dėmesys, tik tada galiausiai galime gauti iš tiesų stebuklingą instrumentą, kuris žūklėje kuria stebuklus ir dovanoja jo savininkui džiaugsmą.
Spigot ar put-over?
Senas ginčas, koks UL-spiningo dalių sujungimo tipas patikimesnis ir praktiškesnis, vargu ar kada bus prieita vienos nuomonės. Dažnose, praktikuojančių žvejų, diskusijose ir nuomonių pasikeitimuose pavyko išsiaiškinti, kad iš esmės nesvarbu, kokį sujungimą naudoja gamintojas – ar tai put-over (foto 3 a, б) ar spigot (foto 4 a, б). Čia yra svarbu – kompetentingai suprojektuota sudūrimo vieta. Kaip pasakė vienas mano pažystamas: - sudūrimas neturi būti kitos kilmės nelankstus elementas.
Retai, bet dar galima sutikti tokį sujungimą, kai viršutinė dalis įsodinama į apatinę dalį. )foto 5). Nors anksčiau toks sujungimas buvo pakankamai plačiai paplitęs. Šiandien jis praktiškai užleido savo pozicijas, bet pasakyti kad visiškai nenaudojamas – negalima.
Pradžiai įlyskime į Internetą ir pažiūrėkim, ką profesionalai kalba apie dizainą. Taigi, siaurąja prasme dizainą galima apibrėžti kaip daiktinės aplinkos objektų kūrybą ir meninį projektavimą. Jei plačiau - proceso menu vadinamas dizainas yra meno, mokslo ir technikos sintezė.
O štai dar vieno žinomo dizainerio pasiūlymas: Dizainas – tai meninė veikla, kurios tikslas yra nustatyti pramoninių gaminių formalias savybes. Šios savybės susideda iš išorinio gaminio vaizdo, bet svarbiausia yra tos struktūrinės ir funkcinės galimybės, kurios padaro gaminį į vieną visumą – tiek iš naudotojo , tiek iš gamintojo pusės.
Tiesą pasakius, aš abejoju, ar apskritai verta viešai reikšti savo nuomonę apie tokį nevienareikšmį klausimą? Nes visai nesiekiant to, galiu net įžeisti kai kuriuos žvejus, kurie savo arsenale turi daiktus, kuriuos aš lengva ranka galiu išvadinti neskoningumo viršūne. Tiesiog mums patinka skirtingi dalykai. Todėl šioje dalyje pasistengsiu būti korektiškas. Ir tuo pat metu pasistengsiu perteigti kai kurias savo mintis.
Taigi, mes turime dvi priešingybes. Vieni tai Vakarai, kiti – Rytai. Aš turiu omenyje Amerikos ir azijos gamintojus.
Iš pradžių apie Vakarus. Spiningo klasika – aišku kad tai puiku! Bet asmeniškai man, skaudu matyti kokybišką įrankį, kuris tiesiog „užmuštas“ neskoningu dizainu. Tai lyg patyčia iš žvejo. Arba kaip pavyzdys, praktiškai maniakiškas amerikiečių įprotis ant blankų montuoti per didelio diametro žiedelius. Maža to, kad jie, savo svoriu, ne tik neigiamai veikia blanką, bet ir išoriškai atrodo kad blankas apkrautas.
Juk mes visi žinom, kad amerikiečių gamintojai labiau linkę skirti daugiau dėmesio į darbines spiningų charakteristikas, ir tik paskui visa kita. Bet mūsų atveju funkcionalumas – tai būtent tos darbinės charakteristikos, kurioms skirta ne paskutinė vieta dėl gaminio naudojimo patogumo. Juk pradžioje vartotojui reiki suformuoti pirminį išorinį įspūdį, vizualiai. Paskui jau seka lytėjimo pojūčiai, t.y. kaip patogiai spiningas laikosi rankoje. Iš savo patirties žinau – kaip blaško, ir kokį sukelia diskomfortą nepatogi ir neapgalvota rankena, kuri vadinama „klasikiniu spartos stiliumi“. Nors spiningo charakteristikos bus tiesiog puikios. Manau, niekam nebus atradimas, kad pardavinėti daiktą, kuris ne tik atkreipia į save pirkėjo dėmesį, bet dar ir išsiskiria patogumu ir funkcionalumu – gerokai paprasčiau ir efektyviau. Tai kodėl gi Amerikos gamintojams nesujungus šių puikaus produkto sudedamųjų į vieną? Mįslė. Nors kaip sakė klasikai – viskas teka, viskas keičiasi. Gerai žinoma Amerikos kompanija, gaminanti spiningus St. Croix greitai rinkoje pasirodys su nauju modeliu Legend Tournament, kur be abejonės dizainui skyrė gerokai daugiau dėmesio (foto 6). Ar jis bus sėkmingas ar ne – sužinosime artimiausiu metu. Bet faktas, kad ledai jau pajudėjo iš mirties taško. Лиха беда начало?
Ir galutinis gaminio kokybė gali būti visai ne aukščiausiame lygyje. Neretai visokie niekučiai naudojami gamintojo klaidoms paslėpti. Būtent jie kartais būna iš principo vertingo instrumento lūžimo priežastimi. Nepamirškite, kad visi šie „niekučiai“ turi pakankamą svorį, kuris ne iš geriausios pusės įtakoja spiningo dinamiką, ir dar stipriai įtakoja bendrą įrankio subalansavimą. Juk mes visada kovojame su kiekvienu nereikalingu gramu. Kaip įmanoma labiau stengiamės sumažinti bendrą įrankio svori, o čia še tau „pakabukas“!
Aišku kad tai kraštutinumas. Imant rimtą Azijos gamintoją, tai jis be abejonės pasistengs pridėti išorinę apdailą kokį nors rytietišką akcentą. O kas liečia jau pusiau legalių, dažniausiai Kinijos gamintojų produkciją – tai būkite atidūs! Čia svarbiausia – atkreipti pirkėjo dėmesį. Apie galutinę produkto paskirtį ir jo kokybę mažai kas ir prisimena, jei ir prisimena apskritai. Man kažkodėl tai neišeina iš galvos architektūra. Akis turi užkliūti už fasado detalių. Prisiminkite senųjų pirklių namus statytus iki Smetonos laikų. Ir dvarus? Kiek ten daug smulkių detalių ir netikėtų sprendimų. Žiūri ir žiūri, kiekvieną kart surasdamas kažką nauja ir įdomaus. Iš vienos pusės lyginti architektūrą ir spiningus nelabai korektiška, bet iš kitos, spiningo gamyba – tai tam tikra statyba, tik išreikšta kitokiomis medžiagomis ir formomis. Ir „fasadas“ turi traukti akį, bet ir nebūti iššaukiantis.
Šiek tiek nukrypimui į šalį nuo liūdnų minčių siūlau, pažvelgti į įdomų žiedelių tvirtinimą prie blanko šilku, tai praktikuoja kai kurie japonų gamintojai. Kai užvyniotos šilko gijos padengiamos laku, atsiranda skaidrumo efektas – lyg siūlo gijų net nebūtų ir žiedelis tiesiog užpiltas laku (foto 7). Tai gali patikti, gali nepatikti, bet sutikite, kad tai pakankamai originalu.
Furnitūra
Surenkant, tuo labiau – perkant jau surinktą spiningą, reikia ypatingą dėmesį skirti praktiškai visas furnitūros ir apdailos detales! Mes jau išsiaiškinome anksčiau, kad net nuo to, kokiu būdu bus privirtinti žiedai ryškiai gali keistis spiningo dinamika. Paaiškinsiu pavyzdžiu. Kai kurie Azijos gamintojai, kad paryškinti siūlų spalvą, ypatingą atspalvį ar spindesį, dėl dizaino, ant būsimų žiedų tvirtinimo vietų pavyniojamas specialus liureksas, tik paskui siūlais tvirtinamas žiedas ir užlakuojamas (foto 9). Taigi, jeigu tokia procedūra padaryta ne su UL-tui priskiriamu kotu, tai greičiausiai jūs nepastebėtumėte jokio skirtumo. O jei su UL blanku, įvertinant jo svorį, tokia procedūra gali stipriai paveikti galutinei dinamikai. Tai ypač pastebima kai spiningo akcija yra SLOW arba REGULAR. Atminkite: kad ir kiek mažai svertų žiedai, liureksas, siūlai, lakas, kamštis ir panašiai – tai vis tiek tam tikras svoris preidėtas ant blanko. Įvertinus tai, kad tokiu būdu tvirtinant žiedus lakavimas turi būti atliekamas trim sluoksniais (vietoje dvisluoksnio be liurekso) o „pliki UL bankai gali sverti tik 20g (kartais net mažiau), tai toks apkrovimas gali rimtai paveikti blanką – parastai tariant, brankas gali būti perkrautas. Kartais gamintojai griebiasi gudrybių ir taupant laiką siūlo apvijas padengia vienu kartu. Kas nėra gerai...
Išgąsdinau? Nebijokite, nėra taip jau baisu, čia tik pavyzdys. Tiesiog įsivaizduokite sau, kiek gali sverti visa „pokemoniška dekoracija“ ir kaip ji sugebėtų neatpažįstamai pakeisti spiningą.
Trumpai apžvelkim:
1. žiedai;
2. rankenos medžiaga;
3. ritės laikiklių tipai.
Žiedai. Šiuolaikinis UL spiningas praktiškai neįsivaizduojamas be japonų Fuji koncepcijos žiedų iš titano rėmelių. Vizualiai jų neįmanoma sumaišyti su jokiais kitais (foto 10). Žiedai tokie lengvi, kad dėl savo svorio tik minimaliai veikia blanką, mažai keičia jo dinamiką. Jeigu ant spiningo sumontuoti tokie žiedai – verta į jį atkreipti dėmesį. Geri žiedai, tai kaip indikatorius bendram spiningo kokybės rodikliui. Bet tokius žiedus, kai dabar madinga, naudoja ir mažai žinomi gamintojai, siekiantys atkreipti į savo produkciją dėmesį, ir net nesibodi statyti jų netgi ten kur jų nereikia bet ir negalima. Keletą kartų juos mačiau ant žinomos japonų gamintojo spiningo, kur viršutinė užmetimo riba buvo uncija (28g!). pasakysiu atvirai – absoliučiai nesąmoningas sprendimas!
Bet mes ir vėl šiek tiek nukrypome. Jei jūs neatradote super lengvų žiedų ant UL spiningo – neverta iš karto jo padėti į šoną. Būna atvejų, kai blanką reikia šiek tiek apkrauti, pavyzdžiui viršutinę dalį – gamintojas gali panaudoti tų pačių išmatavimų, bet didesnio svorio žiedelius. Tiesiog pastato žiedą ne su titaniniu rėmeliu, bet paprastą. Atitinkamai padidėja ir prie blanko pridedamas svoris.
Viskas priklauso nuo to, ką gamintojas norėjo pasiekti iš konkretaus spiningo modelio. Kartais užtenka tik pakeisti paskutinį žiedą (tulpę) su titaniniu rėmeliu į plieninį – ir spiningo dinamika pastebimai pasikeis.
Rankenos medžiaga. Čia viskas paprasčiau. Dažniausiai rankenose naudojamas kamštis (foto 11), rečiau – sintetika, taip vadinamas EVA (foto 12).
EVA anksčiau būdavo naudojamas tik jūriniuose spininguose, dabar neniekina naudoti ir gėlų vandenų spiningams. Sutinkamos ir kombinuotos rankenos, kur EVA ir kamštis gali būti vienoje kompozicijoje (foto 13). EVA turi pliusą medžiagos kokybėje, dėl dizainerių fantazijų ją gamina įvairiausių spalvų. Ir ji gerai apdirbama mechaniškai. Kitas klausimas tame, kad ir koks puikus būtų EVA – jis sunkesnis už kamštį. Prisimenate kovą už gramus? Turėkite tai omenyje.
Prancūziškas laikiklis – tai du, be sriegio, žiedai, laisvai judantys ant rankenos (foto 16). Toks ritės laikiklis yra pats lengviausias ir vienu metu labai dažnai buvo statomas ant delikačių spiningų. Bet jis turi vieną rimtą trūkumą: atsakingiausiu momentu ritė tiesiog gali iškristi iš tokio laikiklio. Laikui bėgant, ypač jeigu kotas naudojamas dažnai, toks tvirtinimas tampa nepatikimas. Tie judantys žiedai ir kamštis, dažnai statomoje vietoje lyg išsimuša/susidėvi, tai ir sukelia tokias pasekmes. Yra išeitis. Iš karto po ritės įtvirtinimo žiedai papildomai pritvirtinami izoliacija ar lipnia juosta. Tiesa, dėl to labai nukenčia bendras vaizdas, o nuo klijuojančios medžiagos dar ant kamščio lieka ir purvini pėdsakai. Kaip kažkas patarė , žiedelio vietoje kamštį suvilgyti tiesiog vandeniu. Kaip paaiškėjo – tai mažai padeda. Patyrusio meistro, ant spiningo sumontuotas „prancūzas“ neturi aukščiau vardintų trūkumų. Nes meistras labai kruopščiai užbaigia visas detale. Ant serijinės gamybos spiningų vargu ar galimas pilnas „prancūzo“ užbaigimas. Vis tik pliusą „prancūzas“ turi. Vienintelį. Tai galimybė pritvirtinti ritę bet kurioje rankenos vietoje – tai labai gerai bendro subalansavimo suradimui. Bet vargu ar šis pliusas gali nusverti minusus. Reikia žiūrėti vietoje...
Rodbildingas (meškerių gamybos menas)
Taip jau yra, kad UL spiningų tema labai glaudžiai susijusi su savarankišku meškerių surinkinėjimu arba jau pagamintų –modernizavimu.
- 17.jpg (71.31 KiB) Viewed 2330 times
- 18.jpg (68.89 KiB) Viewed 2330 times
- 19.jpg (55.49 KiB) Viewed 2330 times
Noriu pažymėti, kad tas, kuris nors kartą išbandė gero meistro surinktą spiningą, ir ypatingai jei su meistru buvo suderinti ir įvertinti užsakovo pageidavimas – visam laikui „gauna skiepą“ savarankiškam surinkinėjimui. Todėl kad suvokstama, kad blankas – tai kaip molis puodžiui. Galima padaryti ir naktipuodį, o galima ir prabangų ir gražų ąsotį.
Aišku, kad savarankiška gamyba arba padaryto spiningo modernizacija – atskira tema, bet jei jau mes palietėm šį klausimą, tai vertėtų trumpai apžvelgti ir naudojamas detales.
Šiuo metu, neabejotinas aksesuarų kotų gamybai lyderis – japonų kompanija Fuji. Pas ją yra didžiausia pramoninė gamyba. Nors nežiūrint į tai, produktų kokybė –aukščiausiame lygyje. Didžioji dalis gamintojų stengiasi naudoti būtent Fuji furnitūrą. Net ir tarp plačiausiame asortimente visada galima rasti optimalų „apdarą“ būsimam jūsų kotui. Susipažinti su Fuji produkcija ir visom kitom medžiagom kaip klijai, lakai ir pan. žūklės prekių parduotuvėse – (bent jau Lietuvoje) pakankamai sunku ir įsigyti taip pat, pas Rusus problemos nėra (foto 17-21).
Na štai, visa ko mums reikia lyg ir nusipirkome. Toliau jau turi prisijungti fantazija ir noras padirbėti dizaineriu, architektu ir inžinieriumi viename. Galiausiai gausime puikų, patogų, funkcionalų. Ir ne mažiau svarbu, iš tikrųjų gražų instrumentą. Arba nepadarysim. Iš klaidų mokomės...
Sekančioje dalyje pakalbėsime apie tai, kokius spiningus mums gali pasiūlyti Vakarų ir Rytų gamintojai, ir aišku ar jie surado arba dar suras kelią į mūsų žvejų širdis.
U.L. Barygin
Sportinė žūklė Nr. 8 – 2009 m.
http://www.kaliningrad-fishing.ru