Lynų žūklė

Post Reply
User avatar
Supernatural
Posts: 366
Joined: 19 Apr 2009, 16:32
Miestas: Šiauliai

Lynų žūklė

Post by Supernatural »

Gaudau tik lyną


Štai jau keletą vasarų tikslingai gaudau šią žuvį. Žinoma, papuola ir kitoks laimikis, tačiau stengiuosi pagauti būtent lyną. Informaciją apie kiekvieną žūklę užrašau dienoraštyje — to išmokau iš vokiečių žvejų tarnaudamas Vokietijoje. Užsirašau tokius duomenis: data, vandens telkinys, trumpas gaudymo vietos aprašymas, vandens lygis, srovė, oro ir vandens temperatūra, apšvietimas (saulė, debesų kiekis), mėnulio fazė, vėjas (kryptis ir stiprumas), gaudymo laikas, kibimo laikas ir pobūdis, gaudymo būdas, masalas, jaukas, pagautos žuvies svoris ir ilgis. Taip susikaupė nemažai įdomios informacijos, kuria norėčiau pasidalinti su kitais žvejais.

Žvejoju aktyviai, tiesa, tik atostogų metu Uralo upėje. Taip pat gana sėkmingai gaudau bevardžiuose ežerėliuose Polesko rajone. Tai patvirtiną faktą, kad vandens telkinio geografinė padėtis yra antraeilis dalykas, svarbiausia — tinkama gaudymo taktika. Vasarą lynas dažniausiai laikosi 0,5 – 1,5 metro gylyje. Mėgstamiausios vietos ten, kur gausu nerčių, švendrių. Labai retai lyną sutiksi plūdenų sąžalynuose. Mano nuomone taip yra todėl, jog plūdenos mėgsta smėlėtą dugną, o lynui labiau patinka dumblėtas. Kai kurie žvejai lynus gaudo „akyse“ tarp meldų, o aš stengiuosi pateikti masalą prie pat meldų ar saidrų. Kuo arčiau — tuo didesnė tikimybė sulaukti kibimo. Žinoma, tokia žvejyba gana sudėtinga: sistemėlė gali susipainioti melduose, taip pat užkibęs lynas mėgsta iš karto lįsti į žoles. Tačiau būtent meldai ir yra tos vietos, kuriose lynai ryte ir vakarai aktyviai ieško maisto. Todėl užuot davęsi po visą vandens telkinį, teisingai pasirinkite vietą — ribą tarp augmenijos ir atviro vandens. Ypač gerai, kai krantas gana nuožulnus ir augmenija gerai matoma nuo kranto.

Mūsų kraštuose lynas gerai kimba tiek prieš nerštą, tiek iš karto po jo. Vėliau kibimas susilpnėja, tačiau rugpjūtį vėl suaktyvėja, nors ir nebūna toks aktyvus kaip liepą. Rugsėjį, atvėsus vandeniui, kibimas tampa nestabilus, tačiau lyną dar galima suvilioti. Yra buvę atvejų, kai per vadinamą Bobų vasarą lynus sėkmingai gaudė iki pat spalio 20. Šios žuvies maitinimosi ritmas gana stabilus. Net atmosferos slėgio svyravimai neturi didelės įtakos lyno kibimui, tiesa, itin dideli slėgio pasikeitimai kibimą vis dėlto pablogina. Vakare kibimas prasideda nuo 17 valandos ir tęsiasi iki sutemų, ryte — nuo saulės patekėjimo iki 8-9 valandos, paskui baigiasi, bet tai nereiškia, kad baigiasi žūklė. Persikeliu į kitą vietą, kur lynas laikosi dieną. Paprastai tai irgi vietos netoli meldų, tačiau didesniame gylyje. Noriu pažymėti, kad vietą renkuosi tokią, kurioje būtų nedidelis vandens lopinėlis, visiškai uždengtais augalų lapais, kuriame lynas slepiasi nuo saulės. Taip pat būtina įsiminti, kad ilgai nežvejojus pasirinktoje vietoje, ji gali visiškai užželti ir taip pasikeisti, jog lyno ir pėdsakų ten nebebus. Tokiu atveju reikia ieškoti kitos vietos.
Mano nuomone, geriausias įrankis lynų žūklei — plūdinė meškerė. Yra žvejų, gaudančiu dugnine, tačiau ar patogus šis įrankis gaudant vietose, kur dugnas užžėlęs? Juk kabliuko užsikabinimų į žoles neišvengsime, o dažnai nepermetant, vėžiai netruks surasti ir sudoroti lynui skirtą masalą. Be to, lynas mėgsta laikytis arčiau kranto, o ne telkinio viduryje. Gaudant plūdine, galima daug lengviau surasti vietą žūklei nuo kranto, todėl plūdinei konkurentų nematau. Gaudau dviejomis meškerėmis, pagrindinis valas — 0,2-0,22 mm, rišu du skirtingų ilgių pavadėlius — 7 ir 15 cm. Pavadėliams geriau naudoti rudos arba tamsiai pilkos spalvos valą. Jis susilies su dugnu ir nebaidys žuvies. Kabliukų išbandžiau įvairių, bet apsistojau ties juodais 6 nr. kabliukais. Manau, kad jie patikimesni. Ypatingą dėmesį reikia skirti plūdei. Po daugybės eksperimentų priėjau išvadą, jog geriausia tinka slankiojanti plūdė iš putplasčio. Plūdės kūną ir kilį nudažau žaliai, anteną — baltai, juodai arba raudonai. Šviną darau vamzdelio formos, 2 cm ilgio. Slankiojanti plūdė gera tuo, kad metimo metu nuslenka prie pat švino ir dėl to galima lengviau ir tiksliau užmesti sistemėlę prie pat augalų. Naudojant stacionarią plūdę, tai padaryti sunkiau, nes sistemėlė dažniau kliūva už meldų. Meškerę naudoju tvirtą, lanksčią ir nelabai ilgą, juk užmesti reikia visai netoli. Kodėl būtinas tvirtumas, manau, visiems aišku: juk varžovas stiprus, dažnai užkirtus lenda į žoles ir supainioja sistemėlę.

Prieš žvejybą sumetu jauką — išspaudas (puikiai tinka saulėgrąžos). Dažniausiai masalui naudoju dirvinį slieką. Slieką užmaunu taip, kad uodegos galiukas būtų nutysęs ir viliotų žuvį. Dirviniai sliekai geriausiai tinka todėl, kadjie tvirtai laikosi ant kabliuko ir yra tamsiai raudonos spalvos. Po kiek laiko sliekas praranda savo viliojančiąsias savybes — kvapą ir spalvą — todėl jį reikia pakeisti. Kartais lynas geriau kimba ant musės lervos, o kai kuriuose telkiniuose pirmenybę teikia vėžio uodegėlei. Vidutinio dydžio vėžio uodegos mėsą geriau padalinti pusiau, didelių — į tris dalis. Tik nepersistenkite — mažesni gabaliukai vilios mažesnes žuvis. Yra buvę atvejų, kai lynai neblogai kibo ant duonos su anyžių lašais. Kadangi naudoju sistemėlę su dviem pavadėliais, galiu paeksperimentuoti su skirtingais masalais. Užkirsti reikia tada, kai plūdė pradeda judėti žolių link, kitaip lynas supainios sistemėlę ir nutrauks pavadėlį. Anksčiau duodavau lynui daugiau laiko įryti masalą, o dabar taip nebedarau: traukiant giliai įrytą kabliuką, pažeidžiami žuvies vidaus organai ir ji sietelyje greitai nugaišta, o vasarą netrukus pradeda gesti.

Daugelis žvejų lyną laiko atsargia ir baikščia žuvimi. Pamenu vieną nutikimą: žvejojome su dešimtmečiu sūnėnu, dar visai naujoku žvejyboje, jam užkibo gal 600 gr. lynas, ir, kaip ir buvo galima tikėtis, nutraukė pavadėlį. Praėjo gal pusvalandis, sūnėnui vėl kibimas. Kaip buvome nustebę, kai jis ištraukė žuvį, kuriai iš burnos kyšojo nutrauktas pavadėlis. Išeina, kad lyną sunkiau išgąsdinti, nei pagauti.



Юрий Кухливский
"Балтийский рыболов № 4 - 2004 г."
Post Reply