
sveiki gyvi. Vis bandau žvejoti ant ledo. Su sąlyga, kad šian dar galima buvo naudoti gyvą žuvelę masalaui, su tėvuku nuvarėm į Labanorą. Ledas puikus. Vaikščiok kur nori.. Bet jo pokšėjimas ir orų permainos sukėlė sunkumų pagaunant žyvcų. Tose vietose kur anksčiau gaudydavom, tuščia. Sėkliuose tuščia. Teko bandyt visai naujas vietas, kur įprastai net neeidavom. Pagaliau pavyko pagauti ir žyvciukų. Neilgai teko laukti pirmo kibimo ant vėlevėlės. Apie 10 valandą užkibo man, bet patyriau fiasko. Ritukė buvo užšąlus ir lydekiokas nuėjo su kabliuku....
Labai sunkiai sekėsi gaudyti betokią žuvį, bet nepasidavėm. Popiet tėvukui kibimas ant vėlevėlės. Neužilgo lydeka ant ledo. Matosi, kad kažką suvalgius riebaus. 55cm. Kaip sakant, imama. Dar pora kibimų, viena neįskaitinė ir vienas tuščias ir su tamsa jau varom namo. Kaip visada nuo ledo nulipom paskutiniai. Smulkmę tėvukas pasiėmė sau vytinimui, o man atidavė lydeką. Na kaip sakant, ėmiausi doroti ją. Prisikapstęs iki skrandžio pastebėjau, kad jame nemažas žyvcas su trišakiu

prapjoviau skrandį ir nusistebėjau, kad kažkam nepasisekė

bet viena detalė išdavė, kad nepasisekė tai man. Pasirodo tai buvo ta pati lydeka, kuri ryte nutrūko man

pažinau savo trišakį ir žyvcą. Kadangi žyvcas ne pats mažiausias jam nukirpau uodegą, kad būtų ne toks judrus..

blyn, toks kurjozas pirmąsyk gyvenime
Taigi galima sakyti savo lydeką visvien parsivežiau namo
P.s. pakeiskit datas temoj. Visgi nauji metai prasidėjo
