Šiuolaikinis UL, 2 dalis, apie spiningus
dalis 1 dalis 2 dalis 3 dalis 4 dalis 5
Keltas žodžių tarpduryje
Manau neatskleisiu stebuklo pasakydamas, jog kotui UL-e skirtas vienas svarbiausių vaidmenų. Be abejo, kad po masalo. Per daug jau mūsų žūklėse daug kas priklauso nuo koto. Jam yra suteikta eilė pagrindinių funkcijų, be kurių žūklės procesas tiesiog nesuvokiamas. Tai ir masalo užmetimas, ir jo animavimas ir laimikio ištraukimas.
„Meškerė delikačiai žūklei“ – būtent taip dar galima vadinti mūsų spiningus, šiuos pakankamai sudėtingus inžinierinius produktus. Kartais netgi sudėtingesni, nei kiti spiningai. Spiningai delikačiai žūklei, tai ne kokie žaisliukai, kaip atrodo daugeliui. Net ir kaina jų dažnai būna gerokai aukštesnė nei „paprastesniųjų“ brolių. Juk būtent į ultra-lengvus spiningus, daugelis gamintojų, įdeda pačius naujausius inovatyvius sprendimus, technologijas ir medžiagas. Siekiant vėliau juos panaudoti kitų kotų gamybai. Ir viskas todėl, kad mūsų spiningai dažnai dirba ypač ekstremaliose situacijose. Tiek užmetant visiškai besvorį masalą, kai tenka „prašyti“ koto pilnai atidirbti visus užmetimo momentus. Tiek sugavus, pagal UL-o dydžius, solidų laimikį. Kotui tenka labai rimtos apkrovos. Ir gamintojo uždavinys – sukurti kaip įmanoma kokybiškesnį ir ilgaamžiškesnį produktą, kuris mus džiugins kiekvieną kartą apsilankius prie vandens telkinio. Sugebantis pasipriešinti ne tik stipriai žuviai, bet tuo pat metu būti iš tiesų lengvu, subtiliu ir jautriu instrumentu. Ir jei jau mūsų pasakojimo forma buvo pasirinkta grynai pagal teorinius aspektus, tai išnagrinėkime kotą kaip įmanoma išsamiau.
Šiuolaikinio UL parametrai
Kaip jau minėjau anksčiau, kotas – tai pakankamai sudėtingas inžinierinis produktas. Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos, UL meškerių, smulkmenos ir detalės gali turėti labai didelę įtaką bendram spiningo darbui.
UL masalų spininguose galima išskirti 4-is pagrindinius parametrus.
1. spiningo testas pagal masalus;
2. spiningo testas pagal naudojamą valą;
3. spiningo ilgis;
4. spiningo akcija.
Manau, neverta specialiai sustoti ties medžiaga, iš kurio pagaminti mūsų spiningai. Šiuo klausimų yra parašyta begalė straipsnių. Net ir Internetas kirba nuo gausybės informacijos. Aišku, kad gamintojai mums visko nepasakys. Rezultate pasakysiu, kad šiandienai vargu ar rasime kitą tinkamą alternatyvą anglies pluoštui.
Dizainerių tobulybes palikime paskutinei eilei. Tačiau kalbant apie estetikos suvokimą, tai yra gana įdomi tema, ir ją nedaug mes paliesime ateityje.
Apskritai, visi aukščiau išvardinti parametrai (testas, ilgis, akcija), o taipogi jų tarpusavio įtaka vienas kitam, pridedant užmetimo nuotolį, jautrumą ir panašiai – turėtų būti nagrinėjami kartu. Bet iš kitos pusės, gali gautis sunkiai suvokiamas produktas, nes viskas taip stipriai tarpusavyje susiję ir persipynę. Todėl pabandysime paprastai atskirai pakalbėti kiekvienu punktu.
Spiningo testas pagal masalus
Pagrindinis parametras, į kurį verta skirti dėmesį pirmiausiai – tai taip vadinamai testai, kurie gamintojo užrašomi ant spiningo blanko.
Kaip mes matome – čia yra dvi reikšmės. Pirmoji – tai rekomenduojamas masalo svoris. Gali būti žymimas tiek gramais (foto 1) tiek uncijomis (1 oz = 28,35 g). Antroji – rekomenduojamas valo stiprumas (foto 3).
Matuojamas angliškais svarais (lb), kur 1Lb = 0,4536 kg. Apie jį pakalbėsime sekantį kartą. O šiandien išsiaiškinsime, kas yra rekomenduojamas masalo svoris, ir apskritai kas su juo susiję.
Pradžiai – apibrėžimas. Rekomenduojamas masalų svoris – tai toks masalų svorio diapazonas, kuriuos šiuo spiningu galima ne tik mėtyti, bet ir (kas yra ne mažiau svarbu) komfortiškai juos pravesti. Gaila, kad reikia konstatuoti faktą, jog iki dabar žvejai, rinkdamiesi sau tinkamą spiningą, neįvertina nei aerodinaminių, nei hidrodinaminių masalų savybių, ir kotą renkasi tik pagal masalų svorių parametrus. O veltui. Šie komponentai yra labai svarbūs ne tik teisingam spiningo pasirinkimui ir įrangos visumos formavimui, bet ir jų pagalba atsiranda atspindys masalų animavime.
Prieš mums išsamiai pradedant nagrinėti spiningo testus ir panašias jo charakteristikas, mums reikia išsiaiškinti – apie kokį masalų svorį mes turėsime omenyje, kalbėdami apie žūklę su UL? Pirmoje straipsnio dalyje buvo kalbėta apie masalą, kaip apie prioritetą UL. Būtent masalas yra kaip tam tikras atskaitos taškas, nuo kurio ir prasidės visas „šokis“ apie įrankius. Anksčiau, dar prieš tuos šlovės metus, kai technologijos nebuvo tokios šiuolaikiškos kaip dabar, daugumai žmonių UL asocijavosi su spiningais, kurių testas buvo iki 7 g. Ir atitinkamais masalų svoriais. Dažnai taip yra ir dabar. Vis tik pakitimai įvyko, ir gan rimti. Grįžkime kažkur 10 metų atgal. Pas Japonijos gamintojus, aišku ir žvejų kasdienybėje, atsirado tokie terminai kaip SUPER ULTRALIGHT (SUL) ir EXTRA ULTRALIGHT (XUL). Pradžioje ši gradacija buvo įvesta tik vidaus rinkoje, kitaip sakant japonų rinkai, nes to reikėjo atsiradus visiškai naujam sluoksniui žūklės kultūros ir įrankių apibūdinimui, tai AREA FISHING. Apie AREA FISHING mes pakalbėsime kiek vėliau, kai apžvelgsime specializuotus kotus. Dabar mums rūpi faktas, kad subtilios žūklės gerbėjai gavo du naujus apibrėžimus, kur yra kitoks masalų svorio diapazonas, gerokai besiskiriantis nuo paminėtų septynių gramų. Šie apibrėžimai pridėjo naujų spalvų ir atspalvių bendram UL paveikslėliui ir padarė dar labiau sodresniu.
EXTRA ULTRALIGHT, arba XUL, taip trumpina gamintojai – tai šiai dienai patys lengviausi spiningai, kurių užmetimas iki 2 – 2,5 g. Yra sutinkama spiningų, kurių užmetimas dar mažesnis. Bet tokie spiningai turi ribotą pritaikymą, bet vis tiek įeina į XUL klasę.
SUPER ULTRALIGHT (SUL)- šiek tiek ‚grubesni‘ spiningai, aišku jeigu taip galima išsireikšti. Čia viršutinė užmetimo riba įsitenka į 3-3,5 g rėmus.
Ir tik po to seka mums įprastas ultralaitas (UL) su viršutine riba kažkur apie 5g. Taip, būtent 5g, o ne 7g, kaip buvo įprasta anksčiau. Atkreipkite dėmesį į 4 foto. Būtent į paskutines spiningo žymėjimo raides. Prieš jus trys, vieno gamintojo, spiningai. Šioje serijoje mes turime visus tris šiuos spiningų modelius.
Be abejonės, audringai besivystantis inovacinėms technologijoms atsirado ir nauji terminai ir apibrėžimai. Jau 10 metų atgal nieko nebestebino japonų sugebėjimas pagaminti aukštos kokybės miniatiūrinius masalus – kurių nedidelis kiekis kartais prasisunkdavo į mūsų skurdžią rinką. Galimybė dirbti tokiais masalais buvo problema. Pirmiausiai įrankis turi suteikti galimybę užmesti tokius masalus, žvejui juos „išgirsti“, animuoti, ištraukti laimikį. Ir prasidėjo proveržis.
Kokį rezultatą mes turime?
UL ir anksčiau vystėsi kaip atskiras ir sudėtingas organizmas. Jis tapo dar labiau pastebimas, kai UL buvo išskirtas į atskirą, savarankišką ir savęs vertą šaką, kurio kamienas - SPININGAS. Į mūsų rankas pateko nauji tinkami instrumentai, kuriais galima buvo dirbti su mažiausiais masalais. Mūsų rankose atsirado nauji masalai ir galimybė jais dirbti su įrankiais vienu ritmu. Kaip dirigentas valdo orkestrą. Ir svarbiausia, į ką aš visą laiką atkreipiu gerbiamų kolegų dėmesį, čia vėl kotų skirstymas eina nepriklausomai nuo galingumo. Jis nustatomas pagal testą. Testą – ir niekuo kitu.
Apibendrinkime. Atsižvelgiant į išsakytas mintis šiandien mūsų kotus galime išskirti sekančiai:
EXTRA ULTRALIGHT (XUL) — testas iki 2 — 2,5 g;
SUPER ULTRALIGHT (SUL) — testas iki 3 — 3,5 г;
ULTRALIGHT (UL) — testas iki 5 г.
Labai norėtųsi pridėti dar ir 4-ą punktą – taip sakant pagal meškeriotojų prašymus. Kur jau įprastus kotus iki 7 g apibrėžti kažkaip ypatingai, kaip tarpinę grandį. Kažką panašaus į HEAVY UL . Panašiu keliu nuėjo BANAX, kuri perėjimą apibrėžė simboliu LL (foto 5). Vis tik aš nusprendžiau to nedaryti. Septyni gramai – tai jau pakankamas svoris, o kartais net padoriai didelis masalas, kurio neverta priskirti ultralaitui!. Čia truputėlį ne iš tos operos. Nors su sąlyga, kad tam tikrų rūšių UL-masalų animacijai „solidesni“ kotai yra naudingiau. Nors ir įrankių išbalansavimo sąskaita. Kitas klausimas, ar viskas mūsų pasaulyje matuojama žuvies dydžiu ir kiekiu? Be abejo, UL-te pirmoje vietoje tai – emocijos ir pasitenkinimas naudojantis subalansuotu įrankiu, o ne pilna pintinė ar "kukanas".
Na o dabar jau išsamiau apie testus. Koto užmetimo svoris turi apatinę ir viršutinę ribas.
Apatinė riba – tai minimalus masalo svoris, nuo kurio kotas ne tik bus apsikrautas ir leis jį užmesti į tam tikrą, pakankamą atstumą, bet ir užtikrins bendrą jautrumą ir masalo valdymą jo pravedimo metu. T.y. tai minimalios masalų svorio reikšmės, nuo kurių kotas jau gali parodyti jam gamintojo suteiktas savybes ir pajėgumus. Peržengus apatinė ribą į masalų mažėjimo pusę, nukentės užmetimo nuotolis, pravedimo kokybė ir masalo valdomumas. Juk mes sunkiai įsivaizduojame, kas vyksta kitame valo gale ir negalime adekvačiai sureaguoti pavyzdžiui į galimus masalo darbo trikdžius (žolės šapelis užsikabinęs ant sukrės trišakio, kuri neleidžia suktis lapeliui). Reiškia kotas neapkraunamas iki tokio lygio, kai jau atsiranda minimalus jautrumas kas vyksta su masalu.
Viršutinė riba – tai didžiausias leistinas masalo svoris, nuo kurio kotas vis dar sugebės toliausiai sviesti masalą, bet ir kontroliuoti po to sekantį pravedimą. Kol kotas dar gali perduoti lytėjimu, informaciją apie masalo darbą, ir suteikti galimybę kontroliuoti masalą. T.y. tai maksimalios, masalų svorio, reikšmės komfortiškam koto darbui. Viršijus viršutinę ribą, ryškiai sumažės ne tik užmetimo nuotolis. Šiuo atveju kotas dirba su kai kuriais sunkumais, jaučiasi bendras įrankio perkrovimas, o per didelio svorio masalo pravedimas bus praktiškai nekontroliuojamas ir nekomfortiškas. Viršijus viršutinę riba galimas ir koto sulūžimas. Dėl to, kad kotas dirba virš gamintojo jam suteiktų galimybių ribos, atsiranda pavojingi, visos konstrukcijos, įtempimai. Tai labai pagreitina medžiagos susidėvėjimą ir, tam tikru metu, užmetant visai nesunkų masalą, kuris įsipaišo į visas užmetimo ribas, kotas tiesiog „susilanksto“. Kartais, per kelias vietas iš karto.
Aišku nereikia manyti, kad jei mes kelis kartus mestelsime viršydami viršutinę ribą, tai rankose teturėsime tik širdžiai mielo įrankio šipulius. Visai ne! Ir „Nesusirinks“ jūsų spiningas su užmetimu iki 4 g, nuo darbo su 5 -6 g masalais. Bet užmetimas ir pravedimas gali nukentėti. Bet jei mes sąmoningai viršysime viršutinę ribą pastoviai, tai iki bėdos jau netoli...
Nominalus ir realus kotų užmetimas
Reikia paminėti ir tokį terminą, tik nesenai atsiradusį spiningautojų kasdienybėje, tai realus koto užmetimas. Anksčiau, totalaus deficito laikais mes apie tai vargu ar giliai susimąstydavome, nes nebuvo jokio kotų pasirinkimo. Mes buvome patenkinti tuo, ką turėjome rankose.
Vis tik šiandien, atrodo pakankamoje žūklės prekių gausoje, skirtumas ne tai kad gramuose, bet net pusė gramo skirtumas stipriai įtakoja koto parametrus – vadinasi ir jo darbą su masalais. Natūralu, kad dabar mes turime omenyje delikačius kotus, o ne spiningus su 1 uncijos viršutinės ribos užmetimu. Ten mūsų pusė gramo, kaip musė prieš dramblį.
Bet koks, viršutinės ar apatinės ribos neatitikimas veda link to, kad nominalus testas, t.y. tas, kuris gamintojo nurodytas ant koto neatitiks realiam užmetimui. Ant koto nurodytas užmetimas – tai lyg vidurkio rodiklis, darbinė zona taip sakant. Vienodo svorio masalai, kurie bus naudojami žūklėje gali turėti individualias charakteristikas. T.y. turės skirtingą pasipriešinimą tiek užmetimo metu ir tiek juos pravedant. Pavyzdžiui sukrė ir minnow tipo vobleris. O jei įvertinsime ir žūklės sąlygas kur mes naudojame masalus (ar srovė ar stovintis vanduo), tai masalo pasipriešinimas gali tapti tiesiog kotui nepakeliamu. Taip, masalas pagal svorį gali patekti į koto užmetimo ribas, ir savo ruožtu sugebės jį gerai mesti, bet dėl pasipriešinimo pravedant kontroliuoti masalą bus labai sunku. Kotas dirbs su perkrova. Iš to seka, kad bet koks kotas su vienais masalais dirbs geriau, su kitais – blogiau. Tai galime laikyti kaip atskaitos tašką.
Kitas reikalas, kai gamintojas kuria produktą, ar net masalus, konkrečiam žūklės būdui. Kartais ir abu kartu, ir viena ir kita. Pavyzdžiui, dabar labai madingam tvičingui minnow tipo vobleriai. Paprastai tai nurodo atitinkamas užrašas ant meškerės blanko (foto 6 galima įskaityti užrašą MINNOWING ONLY) arba katalogų specifikacijose, kur nurodomi praktiškai visi kotų parametrai. Tai visai nereiškia, kad mes negalėsime žvejoti šiuo kotu ir kitais masalais. Toks užrašas ant blanko reiškia, kad gamintojas sukūrė šį kotą būtent žūklei minnow tipo vobleriais ir įdiegė tam tikrus sprendimus, leidžiančius optimaliai dirbti blankui tiek mėtant blogas aerodinamines savybes turinčius masalus, tiek šiuo metodu (tvičingu) juos pravesti. Deja, nustatyti ar atitinka nominalus ir realus užmetimas, galima tik kotus išbandę. Pirmą įspūdį galima susidaryti per koto apžiūrą prieš jo pirkimą. Patyrusiems žvejams užtenka keleto mostų spiningu, imituojant užmetimą, kad nustatyti apytiksles spiningo galimybes, o taip pat apytikslį nominalų ir realų užmetimą. Bet tik apytiksliai. Iš tiesų pirmi įspūdžiai ganėtinai apgaulingi. Ir spiningas gali atnešti daugybę siurprizų – tiek teigiamų, tiek neigiamų.
Sumažintas užmetimas
Galima pasakyti, kad ir labiausiai žinomų gamintojų spiningai kažkiek neatitinka teigiamam užmetimui. Sumažinti užmetimai yra pas dauguma spiningų, pagamintų Amerikos gamintojų. Tarkim, kaip pavyzdį paimkime G. Loomis SR 841-2. Teigiama viršutinė riba 3/16 oz (5,25g), bet jis lengvai tvarkosi praktiškai su dvigubai, viršutinę ribą, viršijančia apkrova ir dirba su masalų svoriais kažkur 8-9g. Ir „dirba“ - tai ne tiesiog meta, bet ir suteikia galimybę masalo kontrolei. Kas tai, apsisaugojimas nuo „kvailių“, perdėtas gamintojo saugiklis, kai kotas, su deklaruotu didesniu galingumu ir užmetimo charakteristikomis, pristatomas kaip delikatus?
Pradedantiesiems spiningautojams ir ne tik, tokio plano kotai atleidžia daugybę klaidų. Dėl, kad jiems būdingas galios ir užmetimo rezervas. Blogai tai ar gerai – spręsti mums, naudotojams. Bet naujokui , be abejonės, galima rekomenduoti, kad pradėti reiktų būtent nuo tokių amerikoniukų kotų.
Iš amerikiečių gamintojų norisi išskirti nebent naująją seriją Lamiglas Appalachian spiningų. Bet juos ir kitus kotus išsamiau apžvelgsime kitą kartą.
Užaukštintas užmetimas
Kitas kraštutinumas – kai užmetimas nurodomas aukštesnis, nei tai yra iš tikrųjų. Tokie kazusai sutinkami gerokai rečiau. Pavyzdžiui japoniški spiningai UFM firmos Back Water Special BWS-610T serija (foto 7), kurio ilgis 6 pėdos 10 colių (realiai) ir užmetimas 0,8 – 11 g (deklaruojamas). Taigi, visi man žinomi šio koto naudotojai (o jų aš turiu kaip mažiausiai tris, neskaitant manęs) pažymi, kad viršutinė užmetimo riba yra arčiau 5 gramų, o ne kaip deklaruota. Eksperimentai su anglies pluoštu ir kompozicinėmis medžiagom gamintojui leidžia teigti, kad 11 gramų – tai pilnai pasiekiamos šio koto „lubos“. Manau, kad „lubos“ nustatytos neatsižvelgiant į komfortišką masalo kontrolę ir pravedimą. Mano artimas draugas žūklėje stebėdamas šio koto darbą metant 42 mm ilgio ir 4g svorio, MR shad tipo voblerį, pasidomėjo, ar aš nejaučiu kažkokių spiningo darbo įtempimų užmetimo metu? Mano pojūčiai buvo absoliučiai teigiami, ir diskomforto aš nejaučiau visiškai. O iš šono matėsi, kad kotas apsikraudavo nuo masalo. Todėl ir iškilo jo rezonansinis klausimas. Aš štai galvoju – nejaugi jų grafitas turi tokį elastingumą, kad kotai gali dirbti ir su 11 gramų? O kaip masalo aerodinamika ir hidrodinamika? Įdomu, kokį masalą jie tada turėjo omenyje? Tiesą sakant noro praktiškai patikrinti ginčytiną momentą neiškilo. O kam? Bet reikalas čia turbūt kitur. Gamintojo puslapyje pateikiama informacija, kad kotas Mainstream&Reservoir Trout, t.y. universalus spiningas, tame tarpe tinkamas ir tvenkinių upėtakių žūklei. Apskritai, toks atviras absurdas su užmetimu pasirodė kiek keistas japonams. Šie modeliai tikrai ne iš vidutinio kainų lygio, o gerokai brangesni. Iš kitos pusės, toks universalumas reiškia užmetimo ribų praplėtimą. Ir reiškia, kad jis gali sudominti daugiau žvejų, kurie nori įsigyti vieną, daugiau ar mažiau universalų kotą. Apskritai, Rytai – reikalas gana subtilus! Jau nekalbant apie Azijos verslą.
Pradedant masalais nuo 1 g ir baigiant kažkur ties 5g, BWS-610T susitvarko tiesiog puikiai. Mane toks „jėgų išsidėstymas“ labiau nudžiugino, nei nuvylė. Nes rankose turiu kotą, kurio pakankamai ilgai sau rinkausi. Ir nesvarbu, kas buvo parašyta apie užmetimo diapazoną. Ačiū Dievui, jog jau turiu šiek tiek patirties, ir sugebėjau apspręsti, mums su spiningu, pakankamai spalvingą perspektyvą (foto 8).
Iš kitos pusės, tokio tipo kotų pavojus laukia būtent pradedančiųjų žvejų. Naujokui, kuris dar neturi pakankamai patirties pirmiausiai orientuojasi į tai, koks testas parašytas ant koto. Ir gali lengvai sulaužyti kotą su užaukštinta viršutine riba, uždėjęs masalą viršijantį koto galimybes. Nors jis juk elgsis griežtai nurodyto užmetimo rėmuose. Įgijus patirties jau užteks ir pirminio „pakratymo“ parduotuvėje, kad apytiksliai nustatyti, ar tinka jums šis spiningas , jo apytikslis masalų užmetimo testas. Ar vis tik pratęsit tolimesnius ieškojimus. Žinote populiarų posakį „limpa prie ramkos“? Nors ir kaip absoliučiai banaliai skamba, jis turi gilias šaknis ir realų pagrindą.
Bet asmeniškai aš greičiau nusipirksiu kotą su užaukštintomis charakteristikomis, nei imsiu spiningą su realiu testu aukščiau nominalaus.
Nežiūrint tai kas jau pasakyta, noriu pažymėti, kad „realaus testo“ problemoje reikia įvertinti daugybę faktorių, kur įtakoti gali ne tik gamintojo kilmės šalis, kuris pristato tam tikrus, laiko išdirbtus kotų gamybos niuansus. Tokie niuansai atsako arba gali atsakyti net į tam tikros rūšies žuvies žūklės metodiką. Ypatingą vietą gali užimti ir masalai, jų pateikimo technika ir animacija. Ir čia problemą reikia spręsti kompleksiškai, o ne iš vienos pusės. Bet aš visiškai suprantu ir pritariu daugelio žvejų nuomonei, kuriems reikia įsigyti darbo priemonę, kuri atitinka tam tikrus, nors ir labai subjektyvius individualius pageidavimus. Juk renkantis kotą, mums, žinoma iš vienos pusės įdomu, kas ten, kur kaip ir ant ko juo gaudo užsienyje. Tokia informacija duoda pirminį įsivaizdavimą apie darbines charakteristikas. Bet daugiausia mus jaudina, kaip kotas dirbs būtent mūsų sąlygomis, su mūsų masalais, su mūsų žūklės technika, pagaliau su mūsų žuvimis. Ir todėl interneto žvejų forumuose dar ilgai mirgės klausimais apie šio ar kito koto tinkamumą masalams ir žūklės sąlygoms mūsuose.
Koto testas pagal rekomenduojamą valą
Neskaitant ant koto nurodyto užmetimo testo, mes beveik ant visų spiningų matome šią svarbią informaciją, kurią gamintojas palieka žvejui padėti, tai rekomendacijos naudojama valui. Paprastai pažymima simboliu LINE, o toliau seka konkretūs, valo stiprumo skaičiai, kuriuos rekomenduoja gamintojas (foto 9). Valo stiprumas visame pasaulyje priimta nurodyti, kaip aš jau ir minėjau, angliškais svarais.
Rekomenduojamos ribos taip pat susideda iš viršutinės ir apatinės ribų. Naudojant valą silpnesnį nei nurodyta apatinė riba (modelyje foto 9 - 1 lb), mes rizikuojame prarasti masalą už kliuvinio ar traukiant žuvį. Priežastis paprasta. Jėgos traukiant žuvį norinčios gražinti mūsų kotą į pradinę padėtį yra didesnės nei valo stiprumas. Priedo, kaip stiprinantis veiksnys – žuvies pasipriešinimas ir žūklės sąlygos (pavyzdžiui srovė).
Kotas tiesiog gali nespėti atidirbti apkrovos. Iš kitos pusės, kuo plonesnis valas, tuo toliau lekia masalas – dauguma žvejų taip elgiasi tikslingai, beveik ant trūkimo ribos, nes nori pasiekti didžiausią užmetimo nuotolį. Manau renkantis valą, tarkim, iš 0,12 mm į 0,1 mm skersmens , mes kardinaliai nelaimėsim nuotolio. Bet jungčių stiprumą masalas-valas-žuvis be abejonės labai stipriai prarasime.
Dabar – apie viršutinės valo stiprumo ribos viršijimą (modelyje foto 9 - 4 lb). Tarkim, mes pastatėme valą, kurio stiprumas 6 lb. Traukiant žuvį ar masalui užstrigus čia jau gali neatlaikyti kotas. Valo trūkimo apkrova bus didesnė, nei saugi apkrova kotui.
Verta atminti, kad kuo mažesnis rekomenduojamo valo stiprumas, tuo kotas turi mažesnį „laikymo resursą“. O tai labai svarbu žūklėje su toli gražu nuo idealių sąlygų.
Paskutiniu metu atsirado tokia tendencija, kaip ant koto rodyti tik rekomenduojamą valo stiprumą, apskritai nenurodant rekomenduojamo masalų svorio. Toks žymėjimas būdingas Azijos gamintojams, kurie aprūpina vietinę rinką.
Rinkoje atsiradus daugiasiūliams PE tipo pintiems valams (foto 10) pastebima tendencija, neskaitant masalo ir valo rekomenduojamų charakteristikų, nurodyti ir rekomenduojamus PE pintų valų gamintojų skersmenis (foto 11). Bet tokie žymėjimai būdingi vėl gi tik Azijos vidinės rinkos produkcijai.
Beje, Amerikoje ir Europoje gamintojai neskirsto pinto ir mofilamentinio valų. Pagrindinis parametras nurodomas, tik valo stiprumas ir viskas. Nesvarbu, ar tai bus „pintukas“ ar tiesiog valas...
U.L. Barygin
Sportinė žūklė Nr. 7 – 2009 m.
http://www.kaliningrad-fishing.ru
Šiuolaikinis UL, 2 dalis (apie kotus)
Šiuolaikinis UL, antra dalis, apie spiningus
radau senų namų darbų...
Re: Šiuolaikinis UL, 2 dalis (apie kotus)
... nu malačius. Viskas tikrai skanu - medžiagos, įranga, - viskas keičiasi, bet principas tai ne. Geras darbas