Pakalbėkime apie UL 2 dalis

Post Reply
jordza
Posts: 675
Joined: 11 Apr 2008, 13:28
Miestas: Vilnius

Pakalbėkime apie UL 2 dalis

Post by jordza »

A. Vorošnin. Pakalbėkime apie UL...(2-a dalis)
Masalai
Kaip aš ir minėjau šioje dalyje pakalbėsime apie masalus. Mūsų kelionė į UL masalų pasaulį bus tiesiog pažintinė, be gilesnio masalų tipų ir animacijos nagrinėjimo ir neakcentuosime dėmesio į kokias nors jų savybes ir niuansus. Dalinai tai sąlygota to, kad pačiam autoriui dar gerokai trūksta
išsamių žinių apie šį žūklės būdą ir dauguma UL paslapčių dar tiktai pradeda atverti savo „paslapties šydą“, ir dalinai dėl to kad šių dienų UL masalų įvairove yra labai labai didelė. Šis straipsnis tai tik dar vienas žvilgsnis į UL masalus.

UL masalai

Visi masalai, arba beveik visi, kurie yra žinomi įprastame spininge yra ir UL, tik mažesnio dydžio ir ypač lengvi, plius dalis sunkiųjų t.y. pasunkintų (šiuo atveju jų svoris nereikšmingas) muselinėje naudojamų masalų. Vyrauja nuomonė, kad UL yra tarpinis variantas tarp spiningo ir muselinės, bet tai klaidinga. Užtikrintai galiu apsakyti, kad nei spiningautojai nei muselininkai nepritartų tokiam teiginiui. Vis tik nenukrypkime nuo temos ir apžvelkime, kokie gi masalai dažniausiai naudojami UL. Kalba eis apie voblerius – paviršinius masalus, apie vartykles ir sukres, apie jig‘ą ir kitus povandeninius masalus, apie masalus atėjusius iš muselinės. Verta paminėti, kad aukščiau išvardintos masalų grupės kažkuriems masalams yra per siauros, nes daugelis jų turi pereinamas formas (kelių skirtingų masalų elementų) – musės-blizgės ir sukrės-blizgės su guminukais, musė-vobleris ir pan.
1. Vobleris
Image
Vobleris užima dominuojančią vietą tarp visų UL masalų, be abejonės turtingas ir įvairus UL segmentas leidžia žuvį gaudyti skirtinguose vandens sluoksniuose: paviršiuje, įvairiame gylyje, palei dugną, tiksliai išlaikydamas nėrimo lygį, naudojant įvairius traukimo technikos būdus. Būtent dėl to mes ir pradėjome nuo jų. Vobleriai būna trijų pagrindinių tipų: plaukiantys (pažymėti F-floating), skęstantys (S-sinking) ir neutralūs taip vadinami suspenderiai (SP-suspending), keletas tarpinių: greitai skęstantys, lėtai iškylantys ar skęstantys, bet prie jų nesustosime nes juos tolimai priskirsime suspenderiams.
Keletą žodžių apie voblerius-suspenderius. Vobleriai pažymėti SP iš tikrųjų ir priklauso toms tarpinėms grupėms: tai lėtai skęsta, tai lėtai kyla, ir netgi vyrauja nuomonė, kad idealių suspenderių nebūna. Aš prisijungiu prie šios nuomonės, (kalbant apie problemą apskritai) kad ir žūklės sąlygose – būtent konkretūs ir būtent konkrečiose žūklės sąlygose, suspenderiai ne tik turi panaudojimą, bet kartais yra kibesni nei kitų grupių vobleriai. Aišku kad tai nesusiję tiesiogiai su gamintoju (nors to negalima atmesti abejotinos kilmės pigiems masalams). Didesnę įtaką turi vandens druskingumo lygis, jo tankis priklausantis nuo temperatūros ir kt. sąlygų tie patys vobleriai gali turėti skirtingą plūdrumą. Jeigu jūs dažnai lankotės tame pačiame vandens telkinyje, jūs galite susireguliuoti voblerį taip, kad po to sėkmingai gaudytumėte juo, o pasikeitus sąlygoms tik papildomai pareguliuojant.
Iš karto kyla klausimas: kaip sureguliuoti plūdrumą, plaukiojantį voblerį paversti skęstančiu ar suspenderiu, priversti skęstantį voblerį sumažinti skendimo greitį ir pan. Šis klausimas yra nepaprastas, nes reguliavimas, priklausomai nuo siekiamo rezultato, susideda iš sekančių veiksmų: gamyklinių kabliukų ir žiedelių keitimo į sunkesnius arba lengvesnius, kažkas pavynioja skirtingo storio švininę vielą (plačiai naudojamos muselinėje) aplink kabliukų kotelį, tik tai daryt reikia atsargiai, nes vobleris-aukštos technologijos masalas, ir jei pažeisime balansą galima gerą masalą lengvai paversti į niekur netinkantį plastmasės gabalą.
Image
Panašius triukus su papildomo svorio pridėjimu ar nuėmimu galima daryti ir su kitomis sąlyginio skirstymo voblerių grupėmis reikalui esant priversti lėčiau-greičiau skęsti (ar kilti). Nereiktų pamiršti kad pavadėliai, segtukai ir kiti jungiamieji elementai turi ženklią įtaką UL ir įtakoją plūdrumą, todėl reguliuojant reikia atkreipti į tai dėmesį. Jei jau mes prakalbome apie plūdrumo reguliavimą reikėtų paminėti apie pirminį voblerių sureguliavimą, t.y. užkabinimo kilpos reguliavimą. Jūs gal būt jau susidūrėte su nemaloniu faktu kai naujas vobleris, švelniai tariant, dirba “neteisingai“ virsdamas į kurią nors pusę, arba kūlversčiais sukdamasis ir nusimušinėdamas nuo žaidimo, man žinomi keli atvejai kai darbiniai masalai (dėl šios priežasties) keliaudavo į šiukšlyną. Man atrodo, kad anksčiau gamintojai reguliavimui skirdavo daugiau dėmesio, ant kai kurių iš jų būdavo pažymėta „tank tested“, kas reiškia šis masalas buvo išbandytas vandens talpoje (tank) ir tik po kruopštaus patikrinimo keliaudavo pas pirkėjus. Šiandien vis dažniau tenka pačiam reguliuoti voblerius, nes nieko baisaus tame nėra, šią procedūrą galime atlikti vonioje arba tiesiog iš karto vandens telkinyje. Jeigu reguliuojame vandens telkinyje su spiningu kuriuo gaudome – tai optimaliausias variantas. Jie vonioje tiks bet koks 30-35m ilgio strypas, kas tai bebūtų ar sulaužytos meškerės viršūnėlė ar žieminė meškerėlė, ant galo pririštu valo gabalu. Reguliuojama palenkiant tvirtinimo kilpą, jeigu tiesiai traukiant vobleris virs į kairy šoną – tai kilpą šiek tiek palenkti į dešinę pusę (t.y. į priešingą nei virsta vobleris), viskas taip pat tik atvirkščiai – jei vobleris virsta į dešinę. Procedūra kartojama iki kol vobleris judės be nukrypimų, tiesiai pagal žvejo užduotą trajektoriją.
Pereikime tiesiai prie voblerių.
Yra trys voblerių rūšys skirstant pagal formą – tai minnow, shad ir fat.

Minnow – tai ištęstos formos masalai, natūraliai primenantys mailių. Yra dviejų tipų minnow : vienas jų neturi savo žaidimo, kitas jų turi savo apibrėžtą žaidimą.
ImageImage
Nuo to ar masalas turi žaidimą ar ne priklauso tai, kokią traukimo techniką naudosime vienam ar kitam masalui. Minnow masalams, kurie neturi aiškiai apibrėžto savo žaidimo yra naudojama tvičingo traukimo technika. Ją apibūdina energingi besikartojantys trūktelėjimai, patraukimai ir pauzės, tokio pravedimo metu vobleris piešia menamus ratus, imituodamas plaukiojantį, besimaitinantį arba apimtą agonijos mailių. Apskritai yra sunku apibrėžti šią efektyvią traukimo techniką, tvičingą, nes tai nėra apibrėžta veiksmų seka, greičiausiai tai bendras, vieno iš trūkčiojančių traukimų, apibrėžimas. Minnow tipo voblerius, turinčius savo žaidimą, galimą traukti „stop and go“ (stok trauk) principu patempimus keičiantys sustojimai, bet ir tvičingas būna visai tinkamas. Pridursiu, kad tai vienas iš efektyviausių ir populiariausių voblerių rūšių UL.
Shad – pavadinimas kilęs iš angl. Shad – silkė ir skiriasi nuo minnow labiau išreikštu pilveliu ir aktyvesniu žaidimu. Shad tipo masalai pakankamai kibūs, ir jais lengviau „dirbti“ nei su minnow tipo vobleriais. Jie aiškiai išlaiko gylį turi stabilias charakteristikas – vibravimo dažnis, voblerio kūno virpesių amplitudė, juos lengva valdyti, ypač tėkmėje.
Pagrindinis šių masalų traukimo technika – „stok trauk“ ir tolygus traukimas, dažnai galima papildyti žaidimą timptelėjimais, o kartais (bet ne visais shad‘ais) traukti tiesiog tvičingu.
ImageImageImage
Sekantis tipas –fat, nuo angliško žodžio Fat – storulis. Tai vobleriai trumpu ir apvaliu kūnu, turintys aktyvų savo žaidimą. Užsirekomendavę gaudant upėje traukiant tiek pasroviui tiek prieš srovę. Efektyviausi vasaros įkarštyje. Fat tipo masalus labai mėgsta mūsų vandenų plėšrieji gyventojai, ešerys ir lydeka, nespjauna ir „baltasis‘ plėšrūnas šapalas, meknė ir salatis.
ImageImage

Paviršiniai masalai

Image
Paviršiniai masalai (angl. top water) pas mus pasirodė ganėtinai nesenai, bet mūsų žvejai pamėgo dėl tiesioginio kontakto su masalu-žuvimi ir jų kibumą.
Paviršiniams masalams priskiriami poperiai (popper) ir volkeriai (walker) tipo masalai. Pirmiesiems charakteringas trumpas kūgio formos kūnas, su grioveliu priekinėje jo dalyje, dėl kurio timpčiojant susidaro garsas pop ... pop ir dar prieš save išstumdamas vandens čiurkšlę. Nuo čia ir gavo savo pavadinimą. Volkeriai – tai banano formos masalai, neturintys griovelio priekinėje dalyje, arba turi bet ne tokį didelį, kaip poperiai, nebulkčiojantys taip stipriai ir netaškantys vandens. Teisingai traukiant šiuos masalus zigzagais, retkarčiais panardinant – galima pasiekti neblogų rezultatų.

Vabzdžius imituojantys vobleriai

ImageImage
Šis masalų tipas savo išvaizda primena įvairiausius vabalus, bites, žiogus, skruzdėles ir kitus vabzdžius, kartais panašūs į žuveles imituojančias vabzdį. Efektyviausia juos naudoti masinio vabzdžių skraidymo metu, kai žuvis maitinasi nuo vandens paviršiaus. Priklausomai nuo situacijos galimas traukimas tiek pasroviui tiek prieš srovę, o kartais efektyvus taip vadinamas, natūralus masalo “padavimas“ – kai masalas primena, nuo krūmo ar palinkusio medžio, į vandenį įkritusį vabalą ar kitą vabzdį.

2. Blizgės

Blizgės iki šiol yra labiausiai paplitęs ir populiariausias masalas UL. Jos populiarumas grindžiamas daugeliu priežasčių: blizgės pakankamai kibios, paprasta įsisavinti ir jos yra nebrangios.
Yra besisukančios blizgės – sukrės
Image
Ir vartyklės
Image
Kalbėti apie traukimo įvairovę neverta, nes dažniausiai jos traukiamos tolygiai- monotoniškai, beveik ant sustojimo ribos, arba tolygus traukimas, su įvairiais galimais pagreitėjimais-pristabdymais, arba trūkčiojant.
Ant blizgių kabliukų dažnai sutinkamos musės, tai iš vienos pusės, stabilizuoja blizgės padėtį, iš kitos – papildomai vilioja žuvį. Vartyklių kabliukai taip pat dažnai papildomai dekoruojami musėmis ar ryškiaspalvėmis juostelėmis, imituojančiomis galinį peleką, o vienšakiai kabliukai, kurie dažniausiai naudojami UL vartyklėse - pilnai tinkami dėti ant jų mini guminukus (tvisteriukus).

3. Silikoniniai masalai

Prie šios, visiems gerai žinomos grupės galima priskirti mažiausių dydžių tvisterius, riperius, aštuonkojus, sliekus ir pan.
Image
Kaip ir įprastai spininge silikoniniai masalai UL kabinami ant nedidelio svorio ir dydžio galvakablių įvairiausiais šarnyriniais tvirtinimais, gali būti naudojami skirtingose pavadėlių sistemose (<teksaso tipas>, <karolinos tipas>). Šis būdas reikalauja aukštos kokybės medžiagų panaudojimo, nes masalai yra miniatiūriniai. Ypač maži jig masalai suteikia galimybę gaudyti net taikią žuvį – kuoją ar aukšlę. Neretai kaip galvakablius naudoja didokas avižėles.

4. Masalai panaudoti iš muselinės

Yra eilė masalų paimtų iš muselinės, kurių svorio ir skraidymo savybių užtenka kad ir trumpiausiam užmetimui su UL. Net ir šių kelių metrų užtenka vabzdį imituojantį masalą nusviesti po nulinkusiu krūmu ar pravesti nedidelį strimerį ir suvilioti žuvį kibimui. Šis masalų tipas mano dar neišbandytas, todėl pateiksiu tik vaizdinį pavyzdį.
Image
Ne tiktai sunkiąsias muses galima užmesti su UL-kotais, ypač jei jie pakankamai ilgi. Gudrūs italai sugalvojo priemonę, vadinama sbirulino, kuri leidžia net ir nesveriančias muses ar strimerius nusviesti į kibimo vietą. Vargiai ar šį gaudymo būdą galima būtų priskirti grynai spiningui, todėl kad tam reikalui yra sukurtos specialios meškerės.
Baigiant norėčiau pasakyti, kad UL masalų pasaulis, neapsiriboja tik aukščiau išvadintais, nes jis pastoviai plečiasi, tobulėja ir tuo mums yra patrauklus, paliekantis erdvės savarankiškam tobulėjimui ir mokymuisi.

Aleksėj Vorošnin
http://www.ul-fishing.com
Post Reply