UL spiningo pasirinkimas

Post Reply
jordza
Posts: 675
Joined: 11 Apr 2008, 13:28
Miestas: Vilnius

UL spiningo pasirinkimas

Post by jordza »

Spiningo pasirinkimas
Leiskite jums padėti
Image

Materialinei savo UL pomėgio pusei skiriu ne mažiau dėmesio nei žūklės technikai ir taktikai. Tam pastūmėjo vienas įvykis, atsitikęs pradžioje mano susidomėjimo spiningu.
Su bendradarbiu gaudėme nedideliame upelyje. Tuo metu pasirinkimas parduotuvėse buvo nesulyginamai mažas lyginant dabartį. Mano draugas ilgai gyvenęs užsienyje įrangą turėjo pagal naujausias technikos mokslo naujoves. Dėka šios įrangos, jis mesdavo toliau nei aš tik vieninteliu metru ir jis gaudė žuvį. Visos mano pastangos pasiekti kažką panašaus baigdavosi visiška nesėkme. Aš bandžiau iš kairės ir dešinės nuo kolegos, keičiau masalus, pravedimą, bet veltui. Netgi kai atsistojau į jo vietą nieko neišėjo. Esmė buvo tai, kad jis savo blizgutę sviedė kaip įmanoma toliau ir ji krisdavo šalia dumbliais apaugusio, srovėje kyšančio, akmens, žuvis reaguodavo iš karto. Man kaip tik trūko to metro, žuvis arba nenorėjo, arba tiesiog bijojo palikti savo slėptuvę šalia akmens. Man beliko tik mėgautis gausėjančiu kolegos laimikiu.
Tuo metu aš dar nesuvokiau rezultatų priklausomybės nuo naudojamos įrangos, bet praėjus tiek metų dabar užtikrintai galiu pasakyti, kad didesnis dėmesys renkantis įrangą ir jos subalansavimą ( tai yra suderinamumas tarp koto ir ritės su valu ir masalu) vis dėl to – gali įtakoti mūsų rezultatus. O per visiškai sunkias nekibas – bendrame fone neatrodyti blankiai.
Tai tikrai nereiškia, kad nusipirkę “teisingą“ įrangą jūs apsirūpinsite visiems gyvenimo atvejams. Įranga – tai tik instrumentas padedantis mums. Ir tiek. Neužtenka kad įranga būtų suderinta ir subalansuota, svarbiausia tinkamai su ja elgtis, ir kaip tik nuo to ir priklauso mūsų rezultatas.
Šiandieną norėčiau pakalbėti apie UL kotus kaip apie klasę. Išnagrinėti ją kaip sakoma nuo ...iki. Atkreipti dėmesį į kažkuriuos pasirinkimo aspektus, ir ne tik pagal darbines charakteristikas ir kainą, bet pagal subjektyvius prioritetus – prekinė išvaizda ir pan. Dabar netgi patyrusiam žvejui, jie dabar dažniau vadinami, „pažengusiems“ žvejams nėra lengva išsirinkti vieną ar kitą kotą. Tuo labiau, kad dabar kotų pasirinkimas tiesiog milžiniškas.
Dėka susiklosčiusių aplinkybių, nemažą vaidmenį tam turėjo mano pomėgis žūklės sportu ir ilgas darbas žūklės versle, turėjau galimybę išbandyti daugybę įvairiausios žvejybinės įrangos, daugiausia jų – kotai. Vienus jų teko tiesiog tik pakratyti, kitus teko išbandyti per pristatomąsias žūkles, o kažką aš tiesiog įsimylėjau. Ir šią meilę išsaugojau iki šiol. Bet apie viską iš eilės.

Ką aš išbandžiau

UL-e smulkmenų nebūna. Ne tik kotas, bet ir kiekviena sudedamoji įrangos dalis, turi būti patikimi, nes kartais UL įrangai tenka rimtos apkrovas, kartais net perkrovos. Tai beveik visada atsitinka, kai varginama solidi užkibusi žuvis, apie kurią aišku jūs svajojote, bet nesitikėjote kad ji užkibs būtent dabar. Nieko neprimena?
Tiek visko išbandęs, aš turiu susidaręs šiokia tokia, kad ir subjektyvią nuomonę. Keleto Japonijos ir JAV žinomų gamintojų produkcijos naudai. Tiksliau pasakius – Japonijos, nes iš amerikinių spiningų man patiko tik kažkurie G. Loomis modeliai. Vis dėl to juos statyti į vieną eilę kartu su japoniškais - nesiryžčiau. Per daug juntamas tarp jų skirtumas, ir kaip man matosi pas juos požiūris į žūklę kiek skirtingas.
Tai nereiškia kad kitų gamintojų spiningai akivaizdžiai blogesni. Net ir patinkantis, garsios firmos, spiningas gali būti pagamintas toje pačioje Kinijoje, kurios visi kažkodėl taip baidosi. Matyt čia pagrindinį vaidmenį suvaidino 80-ame ir 90-ame dešimtmečiuose, mūsų rinką užplūdusios pigios, labai nekokybiškos prekės. Šis, apie Kiniją susidaręs stereotipas, kaip šalies gaminančios žemos kokybės produkciją – tik dabar praėjus 15-ai metų pradeda griūti. Jokia čia bėda... Mes šiek tiek nutolome nuo temos.

Užmetimo testas

Ne veltui aš šį skyrių perkėliau į pirmą vietą. Visiems žinoma, kad spiningo koto testas – tai užmetamų masalų svorio darbinės ribos, kuris gamintojo nurodytas ant blanko. Dažnai (per dažnai, nei to norėtųsi) realios ribos neatitinka nominalių. Tai pirmiausia liečia mažai žinomų Pietryčių Azijos firmų gaminius arba apskritai “no name“.
Rimtesnių firmų produkcijoje lyg ir viskas tvarkoje, bet ir čia sutinkamos išimtys. Ar vien tik išimtys? Buvo toks DAIKO modelis AGRESSION AGS 602 UL labai galingas ir kietas spiningas, kurio nominalus užmetimas tik 0,8-5,3 g. Realiai atrodo kad ten ne mažiau 10 g. Viskas dėl to kad šis spiningas skirtas basų gaudymui. Užkibęs basas labai priešinasi. Tai viena, kita tai, kad masalui yra suteikimas labai agresyvus žaidimas, o tai padaryti minkštu kotu praktiškai neįmanoma. Taigi ne viskas taip paprasta.
Beje, netgi mūsų sąlygomis toks spiningas kai kuriais atvejais bus nepamainomas. Pavyzdžiui gaudant labai užžėlusiuose vandens telkiniuose, kur tolimas metimas nereikalingas, ir masalas metamas į švarius vandens lopinėlius. Galingas kotas leis be vargo “išlupti“ masalą iš žolių, ir daug lengviau susidoroti su žuvimi, neleidžiant jai įplaukti į žoles. Tik kad tokia žūklė, mano supratimu, niekaip nesusijusi su UL.
Grįžkime visgi prie “klasikinio“ UL (jeigu taip galima pasakyti). Nepamirškime, kad UL dėl minimalių koto užmetimo ribų viskas jaučiama aštriau – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasmėmis. Vis dėlto net maži nurodyto testo netikslumai yra nereikšmingi labiau „sunkesnėje“ žvejyboje, o čia jie yra visiškai nepriimtini. Pastebima keista savybė: testai, dažniausia būna sumažinti, t.y. jūs perkate 1-5g testo spiningą, o iš tikrųjų gaunate apie 2-9g. Yra ir atvirkštinių išimčių, bet jos retesnės.
Dėl šio lyg ir nereikšmingo skirtumo tarp realaus ir nominalaus testo mes stipriai prarandame kitose koto darbo parametruose: nuo užmetimo atstumo praradimo metant didesnės apimties masalus (pvz. voblerius) iki jautrumo traukiant. Tiek užmetant tiek traukiant masalą jaučiame, kad spiningas apkraunamas nepakankamai. Bet ir čia yra niuansų ir daug kas priklauso nuo masalo tipo ir jo sukeliamo pasipriešinimo tam tikromis žūklės sąlygomis.
Siūlau nesivelti į teorinius išvedžiojimus, o eiti toliau ir išsiaiškinti – koks testas yra teisingiausias UL, koks ne. Tiesa, šis mano skirstymas ir požiūris yra subjektyvūs ir kam nors pasirodys neteisingi.
Kokius 10 metų atgal nediskutuotinai galima buvo teigti, kad pats “teisingiausias“ tų dienų kotų testas buvo 1-7 g, gal netgi 2-9(10) g.
Į spiningo kotų (Daiwa – ypatingai tankaus anglies pluošto grafito SVF įsisavinimas), ričių (magnio-titano lydiniai, antikoroziniai guoliai su dideliu darbo resursu) ir valų (visokie įmanomi PE pinti valai ir fluorokarbonas) gamybą atėjus naujausioms technologijoms, ne be japonų inžinierių-konstruktorių pagalbos UL įranga pradėta apibūdinti kaip SUPER UL (SUL) ar EXTRA UL (XUL), ir tai dar labiau susiaurino masalų, valų ir kt. naudojimą. SUL kotų testas 2,5-3g, XUL maks. iki 2g. Paminėtų tipų kotai plataus panaudojimo nesurado, dėl per daug siaurų užmetimo ribų ir savitos „vermišelinės“ akcijos. Vis dėlto aš žinau keletas šios gležnos įrangos gerbėjų.
Vos neužmiršau, kad su UL neverta bandyti išsiaiškinti koks yra maksimalus galimas užmetamo masalo svorio viršijimas, nebent pas jus kotas iš baso serijos. Jei parašyta kad 2-7 g., tai ir dirbkite su masalais maks. iki 5 g. o jei norisi kažko sunkiau, tai paimkite svorį atitinkančią įrangą. Priešingu atveju vis tiek sulūš. Ar to jums reikia?

Akcija

Čia viskas ganėtinai sudėtinga. Juk nesinori visada pilstyti iš tuščio į kiaurą. Todėl apibūdinsiu tik bendrą supratimą. Tai reiškia, kad koto akcija (Action) yra statiškai apkrauto blanko įlinkis. O ne kaip greitai blankas sugrįžta į pirminę padėtį po krestelėjimo.
Tai yra keleto šiaurės Amerikos gamintojų apibūdinimas. Jį palaiko ir mūsų kotų surinkimo specialistai. Savu laiku buvo labai įdomus P. Novolokino straipsnis ( http://www.rybak-rybaka.ru/articles/a1_100504.shtml ). Ten viskas išnarstyta po kauliuką. Pas ką yra prieiga į Internetą – siūlyčiau susipažinti. O G.Loomis akciją supranta kaip spiningo įlinkį užmetimo metu.
Geriau prisiminkim koks yra pirmasis žingsnis renkantis kotą? Testas, ilgis – tai suprantama, o juk paskui mes spiningą “kratome“, tiesa? Mūsų lytėjimo pojūčiai ir lemia spiningo pasirinkimą. Nepamirškite, kad UL “pakratymas“ su rite ir be jos, yra du skirtingi dalykai. Po ritės uždėjimo, kotas tampa lyg ir lėtesnis, tiksliau minkštesnis. Gamintojo sukurtos akcijos pakeisti negalime. Galime pakeisti tik paties blanko dinamiką, pridėjus žiedų, ritės, ritės laikiklio ir kt. svorį. Būtent ritės uždėjimu dinamiką mes ir keičiame, tiksliau ją lėtiname. Ir jeigu jūs nusprendėte nusipirkti naują spiningą, tai renkantis jį primygtinai rekomenduoju parduotuvėje užsidėti ritę. Tuo jūs realiau suvoksite jo akciją ir bendrą balansą.
UL koto akcijos apibrėžimas – slidi tema. Ypač kalbant apie tuos su įklijuota viršūnėle (apie tai pakalbėsime žemiau). Dažnai gamintojo nurodytos kotų akcijos atrodo ginčytinos. UL kotus galime suskirstyti į kelis, dažniausiai minimus, kotų akcijos tipus, t.y. fast, modfast, moderate ir slow. Japonai išskiria dar vieną tipą – regular, bet iš esmės tai tas pats moderate.
Gamintojai kartais išleidžia visiškai vienodų rodiklių, bet skirtingos akcijos, spiningus. Vienu metu Shimano buvo įdomi serija kotų CARDIFF AREA, kur du vienodi kotai buvo gaminami skitingos akcijos. Tai 60SUL F ir 60SUL S. Išoriškai tarp visiškai vienodų kotų, greitos akcijos fast (F) mums atrodys galingesnis t.y. kietesnis, nei toks pat lėtos akcijos (S).
Jeigu jūs norite sau kažko universalaus, rinkitės, moderate akcijos, jums reikiamo ilgio spiningą. Esant statinei apkrovai šio tipo kotai linksta iki vidurio (fast – viršutinis trečdalis, slow – visas blankas iki rankenos)
Dagelis japonų gamintojų(kad ir tas pats SMITH) apskritai net neteikia informacijos apie savo kotų akciją, nei kataloguose, nei internete.
Keletas gamintojų nuėjo kitu keliu. Kažkuriems kotų modeliams, norimos savybės suteikiamos įklijuojant vientisą grafitinę viršūnėlę. UL tai nėra retas sprendimas, šią technologiją naudoja ir šie žinomi vardai (SMITH, JACKSON, MEGABASS). Visų pirma tai yra sudėtinga dėl to kad, reikia maksimaliai sumažinti įtempimų koncentraciją perėjimo vietoje. Antra – pasiekti tai, kad ir koto blankas dirbtų. Tai pasiekiama tik didiesiems gamintojams, pas kuriuos dirba daugybė inžinierių-projektuotojų. „No name“ firmų nesugebėjimas tai pasiekti, dažniausia veda prie to, kad jų gaminami kotai lūžta būtent suklijavimo vietoje. Jie tik įklijuoja anglies ar stiklo pluošto viršūnėlę. Pats kotas būna kietas, o dirba tik viršūnėlė. Lengviems masalams gal ir tiktų, bet pats kotas neatitinka UL modelių charakteristikų, nei svoriu, nei galingumu ir netgi realiu darbu. Kitaip išsireiškus – tokiuose spininguose nedirba pats blankas. Traukiant žuvį apkrova pasiskirsto nevienodai, koncentruodamasi sujungimo su viršūnėle vietoje ir kotas lūžta. Net ir testas gaunasi kažkoks tai nesuprantamas. Su tokiais spinigais būkite elkitės labai atsargiai!

Ilgis

Taigi – koks yra optimalus, mums reikalingo spiningo, ilgis. Kad būtų objektyviau, apklausiau dešimtis, daugiau mažiau gaudančių UL, spiningautojų, kurie turi pakankamai patirties, kad galėtų daryti išvadas apie spiningo ilgį ir kitus jo parametrus. Šiuo klausimu aš jau senai susidaręs savo nuomonę. Taigi optimaliausias UL spiningas būtų nuo 6 iki 7 pėdų ilgio (1,83-2,13m).
Kotas ilgesnis nei 7-ios pėdos prie UL nelabai “tinka“, nes dažniausia jų realus testas yra aukštesnis nominalaus, kuris nurodytas ant koto. Kaip pavyzdį galiu paminėti visiems gerai žinomo gamintojo kotą DAIWA- SILVER CREEK S 862 UL, kurio ilgis 2,6 m testas 1-7 g. Realus testas aiškiai aukštesnis, sakyčiau 2-10 g.
Tarkime, kad teoriškai turime 9 pėdų (2,74m) ilgio spiningą, kurio realus (pabrėžiu realus) užmetimas 1-4 g. Aišku kad šis kotas bus radikaliai “parabolikas“, kad ne tik bus sunku užmesti masalą, bet sunku ir jį valdyti. Pastangos užmetimui gerokai padidės, ir kovosime ne su žuvimi - o su įrankiu. Jei panaudojus kietesnes medžiagas, kas ne visada pasiekiama naudojant aukštesnius modulius, tai padasim kotą galingesnį ir kaip pasekmė pakils realus jo testas. O čia jau nebe UL. Laitas?-gal, bet tikrai ne UL.
Kotai trumpesni nei 6-ios pėdos skirti žūklei suspaustomis sąlygomis – mažuose upeliuose ir upokšniuose. Bet visada yra išimčių. Kodėl daugeliui patyrusių spiningautojų, žūklė trumpais kotais, ganėtinai didelėse upėse, yra nepriimtina – man nesuvokiama. Didelei upei – ilgas spiningas? Man šis momentas iki šiol diskutuotinas.
Matote kaip viskas susiję: akcija, testas, ilgis ir galingumas. Pakalbėkime trumpai apie spiningų galingumą.

Galingumas

Koto galingumą lengviausia nustatyti pagal jam rekomenduojamą naudoti valo stiprumą (ant spiningo dažniausiai būna pažymėta svarais 1 pav.,
Image
kur nurodytas valo stiprumas Line 1-4 Lb, t.y. 0,9-1,8 kg). Ką mums tai sako? Naudojant silpnesnį valą t.y. iki 1 svaro ir traukiant žuvį mes rizikuojame prarasti masalą ar laimikį arba juos abu. Viskas dėl to, kad mūsų kotas nėra paskaičiuotas darbui tokiais valais. Nes jėgos norinčios gražinti sulenktą spiningą, traukiant žuvį, yra didesnės nei valo stiprumas. Bei nepamirškite žuvies pasipriešinimo.
Kotas gali nebespėti sugerti apkrovos. Viskas tiksliai atvirkščiai naudojant per stiprų valą nei rekomenduojama. Jei mes, vietoj 4-ių naudosime tarkim 6-ių arba 8-ių, tai traukiant žuvį jau kotas gali neatlaikyti. Taigi vis dėlto geriausia atkreipti dėmesį į gamintojo rekomendacijas. Tai nereiškia, kad su lengvu kotų negalimą ištraukti didelės žuvies. Idealiomis žūklės sąlygomis nors tai ir sunku, bet įmanoma. Svarbiausia kantrybė ir neskubinti įvykių. Kuo silpnesni yra rekomenduojami valai, tuo silpnesnis yra spiningas, atitinkamai mažiau „atlaikantis veiksnys“. O tai jau yra svarbu žūklėje visai neidealiomis sąlygomis. Užtat toks spiningas be abejo geriau mėto lengvus masalus. Štai ir ieškome aukso viduriuko.

Blanko medžiaga

Dauguma šiuo metu spiningų gamyboje naudojamų medžiagų į žūklės pasaulį atėjo iš lėktuvų ir kosmoso pramonės. Tai įvyko ir su anglies pluoštu, kuris sukėlė revoliuciją spiningų gamyboje. Jau tiek prikalbėta apie anglinio koto privalumus prie tuos iš stiklo audinio, kad rašyti apie tai manau neverta. Taip pat nepamiršime, kad tema apie UL. Jūrinėje žūklėje prioritetai gali būti nustatyti visai priešingai.
Neperseniausiai į mūsų rinką pradėjo plaukti kotai pagaminti iš kompozicinių medžiagų. Porą žodžių apie tokias Boron medžiagas. Kas per sudėtis – žino tik gamintojai, žinau tik tiek, kad kompozicinė medžiaga iš anglies, boro pluošto, specialių priedų ir velnias žino ko dar daugiau, tai leidžia gauti numatytų savybių, galingą, lengvą ir pakankamai jautrų spiningą. Paslaptis kaip jie ten viską “iškepa“ ir suklijuoja. Juk mes esame praktikai, ir mus domina galutinis produktas ir jo savybės. Kaip pavyzdį paimsiu vieną kotą –japonų firmos UFM Stream Spin serijos kotą SS-62EXL (1,83m ilgio 1-5 g užmetimo). Rekomenduojamas valo stiprumas – 2-6 Lb! Dar įdomesnis koto svoris – tik 55 g !!! Patikėkite, labai rimtas rodiklis. Viena tik kas nedžiugina – nelabai demokratiška, tokių gaminių, kaina.
Turėjau galimybę išbandyti SS-62EXL prie vandens, ir toje žūklėje atsitiko įdomus dalykas. Daviau šį kotą pabandyti savo draugui. Jo žodžiais tariant, kotas buvo toks jautrus ir lengvas, kad privertė susimastyti apie tai kokiais įrankiais jis naudojosi iki šiol.
Kitu keliu nuėjo gamintojas Daiwa. Jis išrado labai tankaus anglies pluošto (SVF) technologiją, kuri leido sumažinti koto svorį, ir tuo pačiu pakėlė jautrumo kartelę. Labai įdomus modelis 602UL-SVF 0,8-3,5 g užmetimu.
Aš suteikiu informaciją, ne dėl to kad priversčiau jus bėgti į parduotuves pirkti spiningo ir ritės su privalumais. Kuo daugiau mes gaudome su UL, tuo daugiau savo dėmesio skiriame ne žuvies pagavimui, o savo malonumui, dėl kurio vis dažniau važiuojame žūklauti.

Žiedeliai ir jų išdėstymas

Neginčytinas aukštos kokybės furnitūros, pasaulinio lygio gamybos lyderis yra japonų firma Fuji: ji gamina žiedelius, ritės laikiklius ir pan. Ne veltui rimti kotų surinkėjai atiduoda jai pirmenybę. Sako, kad ši firma ne tik gamina furnitūrą, bet ir pačius kotus. Tiesa, aš dar jų nesutikau.
Image
Grįžkime prie žiedelių. Labai gerai, jei jūsų kotas turi Fuji SiC (titnago karbidas – 2 pav.) šie žiedeliai pasižymi aukšta kokybe ir turi mažą paviršiaus trinties koeficientą, kotui suteikiančių įdomių savybių. Pirmoji – užmetimo metu valas per SiC žiedelius praeina su nedidele trintimi – nuo to pailgėja užmetimo atstumas. Net ir metro pranašumas – UL rimtas dalykas, ypač naudojant visiškai lengvus masalus. Antroji – valas mums tarnaus gerokai ilgiau: susidėvėjimas bus tolygus ir ilgesnis. Ir viskas dėl mažesnės trinties. Trečioji – atsiranda galimybė montuoti daugiau žiedelių (aišku proto ribose). Žiedelių kiekio padidėjimas (skirtingai nuo klasikinio būdo – kai žiedeliai sudaro menamą kūgį), užmetimo ir žuvies traukimo metu, blankui tenkančią apkrovą pasiskirto tolygiau, kai kuriais atvejais net padidina jo jautrumą.
Plačiai žinomas Fuji išradimas New Concept. Sistema New Concept turi tiek gerbėjus tiek priešininkus. Vieniems atrodo, kad didelis žiedelių kiekis įtakoja užmetimo atstumą, jį mažindamas. Kitiems svarbiau jautrumas ir tolygus gaunamos apkrovos pasiskirstymas. Tiesa, kaip visada yra kažkur per viduriuką. Aš manau, kad naujoji koncepcija labiau palaima, nei minusas.
Nesustosime ties Gold Cermet žiedeliais, su aliuminio ar silicio oksidų įdėklais, kaip tvirtinasi įdėklas ir pan. Tai atskiro straipsnio tema ir kaip tik dabar yra renkama įdomi medžiaga apie daugelį klausimų kuriuos mes tik iš dalies paminėjome. Paminėsiu tik sąlyginai neseniai pasirodžiusius Fuji žiedelius Alconite. Tai vidurys tarp SiC ir aliuminio oksido. Apie darbines šių žiedelių savybes atsiliepimai tik teigiami , nes būtų keista jei būtų kitaip.
Rankenos medžiaga, jos forma ir ritės laikiklis
Kamščių gamyboje dažniausiai naudojama medžiaga yra kamštis. Rečiau – sintetinė medžiaga duplonas. Meškerės su kamštine rankena atrodo gražiau ir estetiškiau, bet duplonas ne ką prastesnis. Nusistovėjus tradicijoms žvejai mieliau renkasi kamštines rankenas, išskyrus jūrinės serijos, kur agresyvaus jūros vandens poveikis kamštinei rankenai nėra geras.
UL-e naudojamus ritės laikiklius galime suskirstyti į tris grupes: klasikinis, kombinuotas, prancūziškas.
Image
Image
Daugumoje spiningų yra kombinuotas ritės laikiklis, užsisukantis ant ritės kojelės. (3 pav.) Kiek rečiau naudojamas klasikinis - su sraigtinėmis tvirtinimo veržlėmis, ir labai jau retai taikomas prancūziškas, susidedantis iš dviejų besriegių tvirtinimo žiedų (4 pav.) Pirmiems dviems pretenzijų neturiu, bet „prancūziškas“ turį itin nemalonią savybę: pačiu atsakingiausiu metu ritė gali tiesiog iškristi. Kol spiningas naujas - jokių problemų nėra. Eksploatacijos metu laikiklis, t.y. jo tvirtinimo žiedai deformuojasi, būtent todėl taip gali atsitikti. Išeitis yra tik viena – įstačius ritę, tvirtinimo žiedelius apvynioti lipnia juosta arba izoliacija. Vienintelis prancūziško tipo pliusas (ir tai ginčytinas) yra galimybė ritę tvirtinti bet kurioje rankenos vietoje.
Kvaila būtų rinktis spiningą pagal ritės laikiklį, jo rankenos formą ir spalvą, ir pan. Visų pirma mes renkamės kotą pagal darbines jo charakteristikas. Visa kita vertinama kaip priedai prie instrumento. Aš negaliu pasakyti, kad visai jokios reikšmės išorinis vaizdas ir ergonomika neturi, bet viskas turi būti suderinta.
Žūklės metu jausti diskomfortą dėl nepatogiai gulinčio rankoje spiningo, nors jo parametrai net tris kartus viršija mūsų reikalavimus, ir jis yra labai gražus ir stilingas – malonumas tikrai abejotinas. Pats tai patyriau. Galiausiai įrankis pradeda blaškyti, ar kaip čia išsireiškus - “ sekame“ jo darbą. Todėl galime nusivilti jo darbu, ir pradėt gailėti jam išleistų pinigų. Todėl mano patarimas: prieš ką nors įsigyjant, paklausinėkite reikiamos informacijos iš žmonių kuriais jūs pasitikite. Ir remiantis tuo priimkite galutinį sprendimą.
Na o sekančiame žurnalo numeryje pasiūlysiu jums apžvalgą spiningų, kurie man paliko gerą įspūdį.

U. L. Gavrilov
“Sportinė žūklė Nr.03 – 2006 m“
Post Reply