Pakalbėkime apie UL 1 dalis

Post Reply
jordza
Posts: 675
Joined: 11 Apr 2008, 13:28
Miestas: Vilnius

Pakalbėkime apie UL 1 dalis

Post by jordza »

A. Vorošnin. Pakalbėkime apie ultralaitą... (I dalis)
Pradžia...
Šis straipsnis atveria jų ciklą apie ULTRALAITĄ (toliau UL) – įrankiai jau pakankamai paplitę, bet vistiek šis žūklės būdas traukia savo paprastumu, elegantiškumu ir tuo pačiu visiems prieinamas ir demokratiškas. Straipsnių autorius šiuo metu yra pomėgio UL viršūnėje ir norėtų pasidalinti su Jumis savo žiniomis ir kai kuria patirtimi. Šiame straipsnių cikle bus daugiau ar mažiau paliesta kaip teisingai pasirinkti UL spiningą, deramai jį sukomplektuoti, bei pakalbėsime apie dažniausiai UL naudojamus masalus. Pakalbėsime apie nesenai Baltarusijoje atsiradusius, bet jau ne juokais populiarėjančius, UL-festivalius. Taigi...pakalbėkime apie UL!
Ultralaitas. Vien tiktai šio žūklės būdo paminėjimas, tarp žvejų sukelia skirtingas reakcijas, nuo atvirai ironiško iki liūdnai skeptiško. Tiktai sąlyginai siauras žvejų ratas UL priims rimtai. Dalinai tai žmonės kurie jau domisi UL (kaip ir šio straipsnio autorius), ir dalinai tie, kurie dar tik ruošiasi pradėti. Kodėl taip yra? Visų pirma tai tik dėl to, kad tiesiog trūksta informacijos šia tema. Visai neseniai žmones, kurie gaudė šiais įrankiais, buvo galima suskaičiuoti ant pirštų, ir daugelis juos laikė tiesiog keistuoliais. Aišku dabar reikalai šioje srityje nėra tokie apgailėtini, kaip tarkim prieš penkis metus. Yra ir informacijos ir pačių įrankių ir apie masalus ir apie UL žūklę. Anksčiau požiūris į tuos kurie domisi (pats teisingiausias žodis) UL galima buvo apibūdinti taip: <<Keistuoliai. Kodėl su tokiu plonu ir iš išvaizdos trapiu įrankiu gaudote šitą “mailių“, taigi paėmus “normalius įrankius“ galima pagaudyti “normalią“- didelę žuvį? O su šituo šapeliu net normalios žuvies neištrauksi>>. Ką čia ir bepridursi, nebent tai kad UL tik atrodo trapus, bet iš tikrųjų tai visiškai neteisingas požiūris ( šis 7kg baltasis plačiakaktis buvo ištrauktas sų įrankiu, kurio užmetimo testas iki 7gramų. Aišku dažniausiai gaudant UL laimikiai iš tikrųjų nėra tokie solidūs)
Image
Remdamasis savo ir daugeliu mano draugų patirtimi užtikrintai galiu pasakyti, kad su UL galima gaudyti 90% tokios pat žuvies, kurią gaudo tie žvejai, kurie nepripažįsta UL. Ir net esant vienodam laimikiui negalima dėti lygybės ženklo, nes pojūčiai gaudant UL bus nesulyginami, ir būtent čia yra augančio UL populiarumo paslaptis.
Būkime atviri bent jau sau ir užduokime sau vieną klausimą: Kodėl mes važiuojame į žūklę? Mes patys sau atvirai atsakysime. Viską apsvarstę mes padarysime išvadą, kad į žūklę tikrai važiuojame ne dėl maisto poreikių – tai senai jau taip nėra, ir net ekonominiu požiūriu, žūklė greičiau nuostolingas užsiėmimas, skaičiuojant išlaidas kurui, įrangai, masalams, maistui, transportui ir pan. Iš kitos pusės bendravimas su gamta, žūklėje patiriamos teigiamos emocijos, sveikas azartas, ir galiausiai pabėgimas nuo rūpesčių ir šiuolaikinio kasdienio gyvenimo pavojų – tai neįkainojama. Štai taip ir išeina, kad žūklėje brangiausi yra pojūčiai. Pojūčiai – tai dar ne viskas, jie tiesiogiai priklauso nuo žūklės rezultatų. Juk sutikite, kad galingiausio žvejybinio “bumo“ sąlygose, žuvį pagauti ne taip jau paprasta. Vis toliau ir toliau mes priversti važiuoti iki žūklės, vis mažiau ir mažiau nepaliestų gamtos kampelių, sunkiau ir sunkiau sugauti žuvį. O kaip apmaudu pravažiavus ne vieną šimtą kilometrų, “iššukavus“ kilometrus upės ar ežero hektarus, nepagauti nei vienos žuvies. Su UL viskas paprasčiau, dažniausiai nereikia toli važiuoti, kad ir koks mažas laimikis būtų – vistiek jis būna, ir net dažniau negu visiškai nieko, o kartais UL laimikis tiesiog nustebina savo rezultatyvumu. Akivaizdžiai tai galima pamatyti varžybose, nes labai dažnai sportininkai siekia rezultato gaudydami nedideles žuveles, o kodėl? Todėl, kad su jautriais įrankiais paprasčiau suvilioti išrankią žuvį. Dalis spiningautojų jau tiesiog “praaugo“ būtinybę “lupti“ kalnus žuvies ir “užpilti krantą krauju“, nes ir žuvis, kaip maisto produktas juos vis mažiau domina. Didesnį susidomėjimą tiems žvejams kelia žuvies pagavimo metu patiriami pojūčiai. Pasiekti šių pojūčių aštrumą leidžia ploni ir jautrūs įrankiai. Taigi nenukrypkim nuo temos ir pakalbėkim apie viską iš eilės.
Kas tai – UL kotas?
Mes gyvename informacijos amžiuje ir kiekvienas žvejys, besidomintis naujovėmis (žvejų kalboje vadinamas <pažengusiu>, bet man jis visiškai nepatinka) ir skaitantis žūklės periodiką bei naršantis internete, galbūt arba kažką, yra girdėjęs apie UL. Bet iš tikrųjų žinios tai stereotipai ir dažnai dalina netiesa. Priimta, kad UL tai neilgas, (1,98-2,15cm) iki 7g užmetimo spiningas. Aišku ši plačiai paplitusi nuomonė nebūtina laikyti absoliučia tiesa. Spiningo užmetimo testas kažkiek parodo jo galingumą, bet netiesiogiai, ir tiesiogiai parodo tik naudotinų masalų svorį, kuriuos naudojant būtent tuo spiningu jis yra efektyviausias (komfortiškas). Spiningo ilgį pirmiausiai nurodo žūklės sąlygos. Štai, kaip žadėjome, pradėsime narstyti po kauliuką, ir pradėsime nuo suvokimo Ultra Light (ultra lengvas)
UL. Šį terminą į žvejybos žodyną, kaip ir patį kotų klasifikavimą pagal galingumą, o taip pat sąvoką kaip akcija įvedė G. Loomis – asmenybė, žūklės pasaulyje, gerai žinoma ir netgi dalinai kultinė, jis pradininkas pačios didžiausios ir žinomiausios šiaurės Amerikos įmonės, užsiimančios Gloomis inc. kotų gamyba. Šis teminas reiškia nei daug nei mažai, o patį lengviausią kotą savo klasėje. Daugelis užsienio gamintojų gamina spiningo kotus, skirtus gaudyti konkrečios rūšies žuvis, t.y.: stealhead, bass, trout ir kt. arba tam tikrų sąlygų žvejybos būdams. Tokių klasių viduje būna skirtingų ilgių ir užmetimo svorių kotai. Dažniausiai, pats lengviausias kotas klasėje vadinsis UL (aišku proto ribose, nes autoriui nėra žinoma UL su didesne nei 14g viršutine užmetimo riba), o pats sunkiausias (kitas kraštutiniškumas) – Ekstra Heavy (ypač-sunkus). Įvairių firmų kataloguose yra kotų tiek patenkančių į mūsų stereotipinį UL skirstymą, tiek nepriskiriamų jam.
Štai keletas pavyzdžių: G.Loomis SR 841-2 IMX 2.13m. 0.87-5.25 g. Greitos akcijos UltraLight; Forecast RX6 SR 781-2 CG 1.98m. 1.75-7g. Vidutinės akcijos UltraLight; G.Loomis STR 1141 GLX 2.90m 1.75-10.5 g. Lėtos akcijos UltraLight; Lamiglass MBS 702 UL 2.13m. 3.5-14 g. Lėtos akcijos UltraLight ir t.t.
Grubiai tariant jeigu vienas kotas, skirtas gaudyti vienos rūšies žuviai arba žūklei, tik tam tikromis sąlygomis, jis gali būti vadinamas UL, tai kitomis sąlygomis tas pats kotas gali atsidurti kitame galingumo klasifikavimo diapazone. Ir vis dėlto kodėl mūsų įsivaizdavimas apie UL yra toks stereotipinis. Reikalas tame, kad ir kaip nekukliai tai nuskambės, bet mes priversti naudotis užsienio gamintojų UL kotais, todėl kad mūsų šalies pramonė, netgi nieko panašaus į UL negamina. Beje pas mus nesiveisia nei vaivorykštinis upėtakis(Oncorhynchus mykiss), nei tarkim didžiažiočiai upėtakiniai ešeriai (Micropterus salmoides), kuriuos įdęgę dėdės iš Teksaso, traukia per video, iš gilumos kartu su krūva žolių. Mums reikia naudoti UL būtent mūsų gimtų ir mylimų žuvų gaudymui. Taip ir išeina kad pats populiariausias UL laimikis mūsuose yra ešerys (Perca fluviatilis), ir ne koks tai didžiažiotis (largemouth bass) ne, tai tas pats mūsų, vikrusis dryžuotasis plėšikas (foto),
Image
kurį gaudyti maloniausia trumpais įrankiais (ešerys nelabai baikšti žuvis ir tolimas metimas iš principo nebūtinas, t.y. nelabai ir reikalingas) naudojant pakankamai lengvus masalus. Štai jums ir 1,98 – 2,15 iki 7g. Bet neapsiribokime vien tik ešeriu, nes vėliau mes aptarsime ir kitų žuvų įvairovės temas, kurias galima gaudyti su UL. Gaudant didesnę žuvį stiprioje srovėje, kai yra būtinas tolimas metimas, patartina naudoti kiek ilgesnį spiningą su užmetimo riba iki 10,5 g.
Akcija – tai dar viena, dažnai labai prieštaringa, koto charakteristika (neskaitant ilgio ir naudotinų masalo užmetimo ribų), nes skirtingos įmonės gamintojos akciją supranta skirtingai: nuo statinių iki dinaminių charakteristikų, vieningos nuomonės šiuo klausimu iki šiol dar nėra. Kaip mes jau žinome, kad G. Loomis pirmasis įvedė sąvoką <akcija> ir suvokė ją kaip meškerės stiebo (blanko) įlinkį metant masalą (dinaminė akcijos charakteristika). Labiau paplitęs kitas akcijos apibūdinimas, tai statinė jo charakteristika – kai blanko viršūnė paveikta tam tikros jėgos išlinksta, ir pagal įlinkio pobūdį blankas priskiriamas vienam ar kitam tipui. Dinamiškai greitos meškerės yra <greitos> ir statiniame išbandyme. Taigi jei kotas linksta tik viršutiniame koto trečdalyje – jis bus vadinamas greitos akcijos (fast), jei iki vidurio – vidutinės akcijos (Moderate), ir jeigu linksta per visą ilgį – lėtos akcijos (slow). Dėl nevienareikšmiško traktavimo gali atsirasti ir juokingi kuriozai, kai jau aukščiau mūsų paminėtas GLoomis STR 1141 pagal loomis vertinimą – jis lėtos akcijos, o statinė blanko charakteristika – tipinis greitas. Dažnai sutinkami kotai, kurių akcijos apibūdinti tiesiogiai negalima – tai spiningai su įklijuotomis viršūnėmis (dažniausiai Azijos šalių kilmės kotai). Tokie kotai taip pat turi teisę “gyventi“, bet mano nuomone, praktiškai jie yra mažiau patrauklūs, nes gerokai atsilieka nuo tikslingai pagamintų kotų dėl šių savybių: masalo užmetimo metu dalyvauja ne visas blankas, o tik “priauginta“ dalis, sujungimo vieta, pagrindinio blanko ir įklijuoto elemento vietoje – koncentruosis didesnės įtempimo jėgos, ir čia bus tikėtina būsimo lūžimo vieta, įklijuota viršūnė dažniausiai pagaminta iš mažiausio modulio medžiagos, tai sumažiną jutiminį jautrumą (taip vadinamas jautrumas “į ranka“).
Mus taip pat domina kokios akcijos pasirinkti vieną ar kitą UL kotą. Visų pirmą renkantis reikėtų įvertinti būsimos žūklės techniką ir jos sąlygas. Jei planuojama gaudyti savo žaidimo neturinčiais masalais, kuriems reikalingas žaidimo suteikimas kotu – reiktų rinktis iš „greitos“ arba „ypač-greitos“ akcijos kotų. Šiais kotais bus paprasčiau pasiekti teisingo masalo žaidimo. Jeigu jūs naudosite masalus su aiškiai išreikštu savo žaidimu, kurių pravedimui nereikia ranka suteikti papildomų judesių (vobleriai turintys ryškų savo žaidimą, sukrės ir mini-vartiklės) galima naudoti labiau “lėtus“ kotus, ir netgi “makaronus“. Žūklaujant greitos tėkmės sąlygomis, kai masalas traukiamas pasroviui, kažkokia rimta masalo animacija neįmanoma, tiks “ypač-greiti“ “greiti“ o kartais ir “vidutiniai“. Apskritai renkantis spiningą būtina įvertinti ir asmenines žvejo savybes, jo temperamentą, metimo techniką ir panašiai. Kad ir koks nuostabus kotas bebūtų, bet jei jis „neprilipo“ prie jūsų rankos, tai gaudydami tokiu spiningu malonumo neturėsite. Gerai kai renkantis Jūs galite vadovautis savo gyvenimo ir žvejybine patirtimi, kitaip, renkantis UL, kreipkitės pagalbos pas labiau patyrusius žvejus, pasinaudokite internetu, arba sudalyvaukite nors viename UL-festivalyje.
UL įrangos visuma
Nežiūrint, kad UL tai tik pats mažiausiai galingas spiningas, šis žodis prigijo rusų žvejo žodyne ir tapo nominalu visai įrangai, ir dabar mes kalbėdami apie UL kalbame ne tik kaip apie įrankį, bet apie įrangą visumoje.
Image
Mes jau aptarėme apie kotus ir keletą jo techninių charakteristikų, dabar aptarsime kitus įrangos elementus. Aišku, kad kotas – tai visos įrangos pagrindas, bet kalbant apie UL įrangą (kaip ir apie bet kokią kitą) reikia nepamiršti skirti tokio pat didelio dėmesio kitoms jos sudedančiosioms dalims. Juk būtent nuo to kaip suderinta jūsų sukomplektuota įranga, priklausys kiek ji bus efektyvi, patogi naudojimui, lengva, jautri, paklusni ir t.t. Apžvelkime kas sudaro UL įrangą, kokie jos elementai.
Pradėkime nuo ritės.
Ritė – tai antras pagal reikšmę įrangos elementas, ir nuo to kaip atitinka vienas kitą kotas su rite priklauso daugelis dalykų, o būtent: kiek patogi bus įranga naudojime, ar nebus ji per daug inertiška, jei parinksime didesnį ritės svorį nei priklausytų, ar atitinka ritės būgnelio dydis jūsų koto žiedelius, ar tenkins valo klojimo kokybė ir eigos tolygumas.
Pirmiausiai pažymėsime tai, kad turbūt pats svarbiausias ritės parametras yra jos svoris. Pasakysiu čia savo nuomonę, UL ritės svoris neturėtų viršyti 220-ies g, kartais geriau netgi dar mažiau. Bereikalingas svoris veda prie nereikalingo inertiškumo. Juk įranga jūsų rankoje – tai kaip kokia svyruojanti sistema, kurios centras yra prie ritės laikiklio, ir bet koks svorio padidėjimas sukelia didesnius ir ilgesnius spiningo galiuko nereikalingus judesius, kotas kaip ir “sulėtėja“, jūs nebegalite pilnai valdyti įrangos. To pasekmė sutrumpėjęs užmetimas, vietoj trumpo ir aštraus spiningo galiuko “trūktelėjimo-smūgio“ tvičingo metu jums gausis patraukimas, ir pamojavus visą dieną tokiu nesubalansuotu įrankiu ilgai dar ilgai prisiminsite šią žūklę, nes skaudės raumenis. Ne dėl to kad spiningas ir visi kiti jo elementai sunkūs, ne jie lengvi, bet ši išvada ne iš piršto laužta, tai aš patyręs savo kailiu. Ypač kai visą dieną mėtai masalus, artimus apatinei užmetimo ribai, kaip įmanoma toliau.
Gera UL ritė, neskaitant jos svorio, turi nepriekaištingai kloti valą ir tolygiai suktis. Jei nuo klojimo kokybės priklauso užmetimo atstumas ir valo kilpų pasirodymas, tai nuo eigos lengvumo ir tolygumo priklausys kaip gerai jūs jausite tai kas vyksta su jūsų masalu vandenyje (aišku tai daugiau priklausys nuo koto, bet ne kartą mes jau minėjome anksčiau – įrangą tai visuma).
Image
Ritės parinkimas UL rimtas uždavinys, bet lengvai išsprendžiamas. Su manimi gal būt kažkas nesutiks, bet šiuo metu aš visiškai įsitikinęs, kad trumpiems UL visiškai užtenka 1000-io dydžio ritės pagal Shimano, ilgesniems pageidautina ir didesnė ritė 2000-2500 (bet nepamirškite jų svorio). Ir jeigu jūs vis dėlto norite rinktis didesnio dydžio ritę, duosiu Jums patarimą: atkreipkite dėmesį į pirmąjį koto žiedą nuo rankenos. Išmatavę vidinį, keraminio įdėklo, diametrą ir jį padauginę iš dviejų, jūs gausite maksimalų ritės būgnelio diametrą, kurį galima naudoti su tuo spiningu. Kitaip valo spiralės slysdamos nuo būgnelio atsimušinės į žiedą ir normalus metimas Jums neišeis.
Taigi padarykime išvadas. Kokius privalumus turi turėti UL ritė:
• Kokybiškas valo klojimas;
• Tikslus stabdžio reguliavimas;
• Momentinis antireversas;
• Lengva ir tolygi eiga;
• Nedidelis svoris.
Renkantis ritę aš visgi siūlyčiau atkreipti dėmesį į pasaulyje pripažintų gamintojų produkciją šioje srityje (neverta čia jų minėti, nes kiekvienas žvejas ir taip jas žino) ir laikytis kuo toliau nuo abejotinų gamintojų ričių. UL ritė – trapus ir tikslus mechanizmas, pakankamai lengvas, ne kiekvieno gamintojo jėgoms tai sukurti, todėl kai jus įtikinėja ir sako: <<...čia tokia pat kaip ir brangi, su privalumais ritė, tik gerokai pigesnė...>>, į tokį pareiškimą siūlyčiau žvelgti ironiškai ir skeptiškai. Atminkite, jog stebuklų nebūna, gero ir pigiai – taip pat.
Dar vienas ginčų objektas, - ką pasirinkti mono ar pintą valą?
Image
Praktiškai žmonių naudojančių mono yra tiek pat kiek naudojančių pintą valą, bet atsirandant vis plonesniems pintiems valams – vis daugiau žmonių pirmenybę atiduoda jam. Aš taip pat pinto valo šalininkas, nes dėl savo netamprumo jie leidžia geriau kontroliuoti masalą ir jausti kas darosi su masalu, ir dėl užsikabinimų už kliuvinių pintas geriau nei mono valas. Daugelis teigia, jog pintas valas gąsdina žuvį (tikėtina, kad tai ryškūs arba didesnio storio valai) aš su tuo visiškai nesutinku, nes pilki, pilkai-žali, mano naudojami pinti, leidžia gaudyti net labai atsargią žuvį. Galbūt kai kurios žuvies rūšys ir bijo pinto valo, bet tokios informacijos man neteko girdėti.
Kokį pintą naudoti? Čia labai daug priklauso nuo Jūsų asmeninės pirmenybės ir patirties. Jei jūs tik pradedate įsisavinti UL, rinkitės kietesnius, kaip tokio pinto pavyzdys Fire Line 0,1mm (4lb). Nors kieti pinti valai kažkiek trumpina užmetimo atstumą, jie slysdami nuo būgnelio nelabai skuba iš spiralės išsitiesinti, bet jie mažiau painiojasi, o jeigu jau tai įvyksta – išpainioti kieto pinto valo “barzdą“ nesudaro didelio darbo, ko nepasakytum apie minkštus. Iš kitos pusės PE ir kt. tipo minkšti pinti valai leidžia sąlyginai toliau užmesti ir jie mažiau kelia triukšmo, slysdami žiedais, nei kieti valai. Dar vienas svarbus momentas į kurį norėčiau atkreipti jūsų dėmesį kad renkantis pintą valą : ant daugelio Amerikos ir keleto Azijos šalių gamintojų kotų yra nurodomas rekomenduojamas naudotinų valų trūkimo ribos lb – uncijomis (1 uncija = 453,6 g). Viršyti maksimalų nurodomą reikšmę – nerekomenduojama, nes kitaip galite sulaužyti įrankį užmetant, užkliuvę už sakysim, krūmo ar medžio. O jei laikysitės gamintojo rekomendacijų – tai nieko baisaus su Jūsų spiningu neatsitiks – greičiausiai trūks valas (aišku atsargumas ir tikslumas elgiantis su UL tikrai nepamaišys). Jeigu spiningo gamintojas jokių rekomendacijų neteikia renkantis valą reikia vadovautis sveiku protu, ar verta rinktis valą, kuris laiko daugiau nei 7-8lb arba 3,5-4 kg. Dažnai naujokai stato stipresnius valus, todėl kad išsaugotų nepigius UL masalus, nesuvokdami, kad rizikuoja gerokai brangesniu nei masalas – spiningu.
Sekantis įrangos elementas – pavadėlis (elementas, kuris nėra būtinas, bet kai kuriais atvejais rekomenduotinas)
Image
Esame pripratę, kad pavadėlis spininge naudojamas, kaip apsisaugojimo priemonė nuo aštrių lydekos dantų, bet UL jo naudojimas ne visada priklauso nuo to ar tame telkinyje lydekų yra ar ne. Kodėl taip yra? UL naudojami pavadėliai pakankamai trumpi – 6-7cm todėl be vargo telpa į nedidelės lydekos nasrus(aišku kad nukandimų skaičius su pavadėliu ir be jo gerokai skirsis). Tai kodėl vis dėl to jie yra reikalingi, jei jie negelbėja nuo lydekos dantų ir kodėl mes juos vis dar naudojame? O todėl kad jo naudojimas paremtas tuo kad yra naudojami masalai neturintys savo žaidimo ir (arba) jų animacija reikalauja timpčiojančio pravedimo (tvičingas, popingas ir pan.). Tada pavadėlio užduotis yra sumažinti valo užsikabinimo už kabliukų skaičių, o su lydeka... – jau kaip pasiseks. Aišku jeigu vandens telkinyje, kuriame žvejojate su UL, aštriadančių plėšikių populiacija yra didelė tai galima naudoti ir ilgesnius pavadėlius (paveikslėlyje apačioje). Tačiau tai daryti patartina tik kraštutiniu atveju, nes nuo ilgo pavadėlio grubėja jūsų plona ir švelni įranga ir keičiasi naudojamo masalo plūdrumas. Susidariusi nuomonė, kad lydeka mini masalą griebia labai atsargiai, praktiškai nasrų krašteliu, todėl galima gaudyti ir visai be pavadėlių. Aš kategoriškai nesutinku su šia nuomone. Lydekos ataka yra žaibiška – kur čia jau ji spės nuspręsti “kuriuo gi čia dančiu paragavus“ masalo. Miniatiūriniam masalui atsidūrus lydekos nasruose ir staigiai pakirtus – jis praslysta į išorę ir užsikabina tik už paties kraštelio. Tai iš tiesų paneigia visus šiuos mitus. Dėl to aš vis tik rekomenduočiau atsargai statyti bent jau trumpą pavadėlį.
Kaip bebūtų gaila, bet UL pavadėlių prekyboje nėra, o tie, kurie kartais parduodami kaip tokio tipo – toli gražu neprilygsta idealiam. Reikės jums patiems juos pasigaminti. Paprasčiausia UL pavadėlius pasigaminti iš Nr.1 gitaros stygos, pažymėtos 009“ (viršutiniai keturi pavadėliai paveikslėlyje)
Tada kai pavadėlis nenaudojamas, jį pakeičiame karabinu-segtuku
Image
Šis įrangos elementas leidžia mums greitai ir lengvai keisti masalus. Kartais trumpas miniatiūrinis pavadėlis gali pakeisti segtuką (viršuje paveikslėlio). Mus domina ne šiaip segtukai – o miniatiūriniai. Tai dvigubo užrakinimo (dual-lock angl.) segtukai, arba tokie, kuriuos naudoja muselininkai, tik kiek ištęstos formos. Paveikslo viršuje pavaizduotas kažkas panašaus tarp pavadėlio ir segtuko. Aišku masalus galime rišti tiesiai prie valo, bet naudojant segtukus masalą pakeisime lengviau ir greičiau, nei kiekvieną kart rišti “rapala“ mazgus.
Sekantis ir labai svarbus įrangos elementas yra masalas. Yra daugybė skirtingų masalų kurie naudojami UL. Bet apie juos mes pakalbėsime kituose straipsniuose.

Aleksej Vorošnin
http://www.ul-fishing.com
Post Reply