Užvaldanti „lyga“. UL 2 dalis

Post Reply
jordza
Posts: 675
Joined: 11 Apr 2008, 13:28
Miestas: Vilnius

Užvaldanti „lyga“. UL 2 dalis

Post by jordza »

Užvaldanti „lyga“. Ultralaito klasė. 2 dalis

Image

Mano požiūriu, spiningautojai būna trijų tipų. Pirmasis – visiškas, bet kokių firmų ir prekinių ženklų ignoravimas renkantis dirbtinius masalus (mūsų atveju – voblerius). Antrasis – konkretaus masalo „išaukštinimas“, fanatiškas požiūris į jo spalvinimą, visiškas nenoras keisti bet kokias šio masalo dalis. Pavyzdžiui, tiesiog pakeisti vobleriui trišakius, tiesiog dėl to, kad tie kurie sumontuoti – jų resursas jau išseko, neįmanoma: <Ką jūs ... pasikeis žaidimas, vobleris nustos būti toks kibus, nei anksčiau...>. Toks požiūris liečia ir gamyklinius žiedelius, ir aišku „nuo lydekų apsaugančius“ pavadėlius. Masalas lyg ir prilyginamas gyvai būtybei. Taip ir iki pašnekesių su juo netoli...
Ir pagaliau, trečias tipas bus tarpinis iš dviejų jau aukščiau paminėtų. Jam būdingas pasvertas, protingas masalo pasirinkimas. Neskaitant konkretaus voblerio modelio <vaisto nuo visų ligų> , jis linkęs manyti, kad plėšrūno reakcija į medžioklės objektą, arba dirgiklį, visų pirma, priklauso nuo konkretaus vandens telkinio, oro ir pačios žuvies nuotaikos... ir tuo pačiu blaiviai įvertina, kai atitinkamomis sąlygomis vienas vobleris bus žymiai pranašesnis už kitą, nors išvaizda bus labai panaši į pirmąjį. Sumanumas yra tame: jeigu pavadėlio naudojimas pagrindžiamas, spiningautojas gaudys su juo, bet jeigu jis pajaus, kad būtent dėl šio elemento naudojimo, „neaštriadantės“ žuvies kibimų skaičius žymiai sumažėjo – jis jo atsisakys. Ir aišku, pakeis atšipusius kabliukus į aštrius, bent jau dėl to, kad bukas kabliukas – jau nebe kabliukas.
Nesiimsiu spręsti, ar tai gerai ar ne, bet tarp spiningautojų, su atotrūkiu, pirmauja pirmoji ir antroji voblerių gerbėjų grupės. Bet ir trečioji grupė užtikrintai plečia savo gretas, tiesa, vis tiek beviltiškai atsilikdama nuo pirmųjų dviejų. Bet kitaip ir būti negali – nepabuvęs pirmojoje ir antrojoje, tavęs niekas nepriims į trečiąją. Savo paties gyvenimo patirties nepakeisi nei perskaitytais straipsniais, nei pokalbiais su kitais žvejais.
Taigi, pereikime nuo teorijos prie praktikos.

TACKLE HOUSE Buffet SD43

Šis nedidelis vobleriukas atsirado pas mane tuo metu, kai aš aktyviai tobulinau savo upėtakių gaudymo kryptį su spiningu. Iš pradžių tai buvo žūklė tik stovinčiame vandenyje Pamaskvio upėtakių veislynuose, ir vėliau jau atrankinėse pasaulio čempionato varžybose, kurio vyko Leningrado srities panašiame vandens telkinyje. Ir pagaliau, laukinę gamtą, Buffet išvydo tik Slovakijoje, paties čempionato treniruočių metu. Tuo metu šiam masalui buvo daugiau negatyvumo, nei pozityvumo. Upėtakius jinai gaudė vidutiniškai, srovę laikė šiaip sau, net ir skrido pusantro karto arčiau, šios nominacijos pasaulio čempiono – 35 – ojo <<Ridžo>>.
Tada man net labiau patiko ne giliau nerianti šio voblerio versija, o paprastasis Buffet, su mažu liežuvėliu. Upėtakius jis gaudė žymiai geriau.
Būtent Buffet SD paskutiniame, ketvirtajame RSŽ čempionato etape, kuris vyko Saratovo srityje, parodė toli gražu nevaikiškus sugebėjimus „išgaudyti“ visus ešerius, nepaliekant nieko. Ir ypač pažymėtina tai, kad kalbama apie standartinio, 60-150 g svorio, dryžuotojo žūklę, jokių požymių, kurie būtų privertę gaudyti būtent Buffet – nebuvo.bet kai tik pagrindinė ešerių dalis būdavo mažesni už apatinę ribą, atrodydavo, kad Buffet išgaudydavo visus.

Image

Yra dar vienas išskirtinis šio voblerio ypatumas ( jį taip pat pažymėjo ir rus. Артем Мишин). Jis yra tame, kad su Deep tipu labai patogu žaisti praktiškai vienoje vietoje, pavyzdžiui po kojomis. Tai labai padeda, kai ešerys atseka voblerį, bet atakuoti nesiryžta. Arba ankštos žūklės sąlygomis, pavyzdžiui mažose užverstose upėse. Kai užmesti yra labai sunku, galima tik nuleisti į vandenį ir skęstantį voblerį šiek tiek leisti paplaukti pasroviui po nužiūrėtu kelmu. Pastebėta, kad dauguma skęstančių voblerių ešerys bijo, t.y. bijo jų laisvo grimzdimo fazės. Mūsų atveju situacija atvirkštinė: minimali rizika – laisvo grimzdimo fazėje Buffet traukia, tame tarpe ir pakankamai pasyvius ešerius.

SMITH Still SP

Taip pat savotiškai unikalus vobleris. Tai miniatiūrinis, tiek pagal ilgį, tiek pagal bendrus voblerio gabaritus, kurie priskiriami suspender‘iams ir netgi neria iki 1,5m. Štai ir visas pranašumas. Suspender‘is mums reikalingas išjudinti pasyvią žuvį. Minimalūs gabaritai tinka net pačiam kaprizingiausiam arba smulkiam plėšrūnui. O nėrimas, savotiškai unikalus. Atitinkamai, kai susideda šie visi trys parametrai, negalvodami statome Still, būdami visiškai užtikrinti jo neprilygstama darbo kokybe.
Aš turiu daug pavyzdžių (tiesa, ne varžybų sąlygose), kai jokie kiti minnow-suspender‘ iai negalėjo su juo varžytis.
Du ar tris metus atgal šis vobleriukas puikiai pasirodė uždarose „Vimpil“ klubo varžybose. Tą dieną ešerys kibo išskirtinai smulkus (ne daugiau 50g), ir beje jis laikėsi 1,5 – 2 m gylyje. Ir tai nebuvo vienintelis vobleris, kuriuo jis domėjosi pasirodydamas iš už slėptuvių. Tą dieną, aš ir kiti sportininkai, išbandėme visą savo mikro masalų asortimentą, bet būtent šis modelis pasirodė geriausiai.

Image

O 2007 metų RSŽ varžybose, Kotorosol upėje (rus. Максим Селиванов) užėmė garbingą vietą, sugavęs žuvį būtent Still. Kibimas tada (beje, kaip ir anksčiau) buvo labai kaprizingas, ir daugelis dalyvių per šešias žūklės valandas net nesugebėjo pabėgti nuo 0 rezultato. Ant šio modelio, mažose upėse, buvo sugauta nemažai lydekų. Kartais nedidelės lydekos visai pasyvios, galima sakyti, stovi kaip suparalyžiuotos, bet vis tik į Still reaguoja.

Image

TACKLE HOUSE Twinkle 45F

Klasikinis upėtakinis „medinukas“.. vos ne pati brangiausia! Kažkuriose parduotuvėse jo kaina netgi peršoka 1000 rublių ribą. Anksčiau aš jo nesupratau, kaip man tada pasirodė užkeltos kainos. Nesupratau iki vieno atsitikimo per 2007 m. Slovakijoje vykusį upėtakių žūklės pasaulio čempionatą. Vienų treniruočių metu Максим Балачевцев tiesiog eilinį kartą pasirinkdamas išsitraukė tada „tiesiog brangų“ voblerį. Po pusės valandos mes su Александр Воробьев supratome, kad jeigu per varžybas gaudyti vobleriais, tai būtinai tai turi būti Twinkle...

Image

Sekančią dieną ar dvi aš stengiausi paneigti šią teoriją, bet veltui. Taip Максиму prieš startą teko pasidalinti vienu Twinkle... Gerai kad jis turėjo jų keletą. O aš turėjau Tinkle Deep Dive 45F, kuriuo, beje, ir gaudžiau visą antrą varžybų dieną. Pirmąją dieną beveik visą laiką seklumai skirtu šio voblerio modeliu. Kodėl taip atsakymas paprastas: pirmą dieną man teko sekli zona, o štai antrą dieną laukė gyliai iki 1,5m.
Nesiimsiu spręsti, kur šio voblerio paslaptis, tik pasakysiu, kad medžiaga, iš kurios padarytas Twinkle, prideda ryškią savo žymę į jo darbines charakteristikas. Jis turi labai greitą startą (galima žaisti juo vietoje, net esant mažai srovei) ir labai aktyvus darbas lengvai tvičinguojant. Tai tik vizualūs pastebėjimai, kaip viskas vyksta iš tiesų, tikriausiai reikėtų pasiteirauti pas upėtakius.

Image

Ir galiausiai – vienas labai įdomus momentas. Neskaitant 45-ojo modelio, turėjome keletas 60 mm ilgio voblerių. Ir kaip bebūtų keista, ant jų kibo tik stambūs upėtakiai (nuo 400g). per paskutinę treniruočių dieną pavyko suvilioti keletas stambesnių žuvinų. Ir per 20, paskutinio turo minučių (kai aš nutraukiau vienintelį 45-ąjį Twinkle) uždėjus 60-ąjį, antru pravedimu kibo apie kilogramo svorio upėtakis. Taip ir pasibaigė eksperimentas: nei voblerio, nei upėtakio aš daugiau ir nebemačiau...

MEGABASS X-55 SP

Šis vobleriukas pavergė visus: ir žvejus, ir lydekas su ešeriais. Pirmoje eilėje, dėl savo „maksimalaus realistiškumo“ judesiuose ir spalvinimo „gyliu“. Dar 2005 metais. Kai tik šis modelis pasirodė prekyboje, aš tinkamai jį įvertinau. Ir jau tada aktyviai naudojau šį voblerį įvairiuose varžybose. O 2006 metų rusijos čempionate sugavaune mažiau kaip ketvirtadalį savo laimikio. Daugumoje dėka jo mūsų komanda tapo šalies čempione.
Iš pažiūros – klasikinės formos minnow, nedidelis liežuvėlis, pritraukiantis spalvinimas. Pakankamai standartinis derinys, ar ne taip? Tikriausiai patys įdomiausi dalykai paslėpti nuo žmogaus akių. Kitaip, kaip dar galima paaiškinti, kai kuriose situacijose fenomenalų jo kibumą ir jo pranašumą prieš kitus voblerius. Tikriausiai, išsamiu kiekvienos detalės apgalvojimu ir išsiskiria Megabass kompanijos produkcija.

Image

Reikėtų atkreipti dėmesį į ne mažiau svarbią detalę. Juo sugauta ne vienas šimtas ešerių, trišakiai – iki šiol stovi tie patys, ir nėra jokio noro juos keisti ar galąsti, va taip va jie išsaugojo savo pirminį aštrumą.

OSP Dunk 48 SP


Image

Labai vertingas vobleris. Aišku, tik su labai dideliu pritempimu jį galime priskirti Ultralaito klasei. Bet ir nepaminėti jo čia negaliu.
Tai vienintelis vobleris, iš visų buvusių pas mane, per pasiruošimo pasaulio čempionatui Saratove, periodą. Būdamas pakankamai žymių savo gabaritų jis puikia traukė solidžius ešerius iš daugiau nei 2 m gylio. Įr Slovakijoje pasaulio čempionato metu šis vobleris tikrai nedulkėjo dėžutėje – juo buvo sugauta nedaug, bet patys stambiausieji dryžuotųjų egzemplioriai. Dunk 48 SP geras tuo, kad pakankamai greitai pasiekia savo darbinį gylį, kas labai svarbu gaudant su užmetimu.
Situacija panašiai tokia. Jeigu mažesniuose gyliuose arba su kitais vobleriais sugaunami nestambūs ešeriai, tai su 48-u Dunk kibs tik tie, kurie daugiau 200 g. Suprantama, kad jų yra daug mažiau, bet būna situacijų, kai kiti išgaudyti, o stambieji dėl vienų ar kitų priežasčių kibti atsisako. Volgos platybėse, prie Saratovo aš radau paprastą sprendimą – statai šį voblerį, ir jeigu per pirmus du pravedimus nieks neužkimba, supranti, kad nieko ten jau nebėra...
Bet prašau jūsų, nesupraskite to pažodžiui. Bet jkokioje taisyklėje būna išimčių. Dunk ne visada ir ne visur gaudo tik „kuprius“, bet kad ant jo kimba stambesni „dryžuotieji“ – faktas.
Patariu maksimaliai paįvairinti šio voblerio pravedimą. Kartokite stiprius timpčiojimus su lengvais patraukimais, ilgos pauzės keiskite greitais patraukimais. Būtent tokia chaotiška animacijos maniera man pasirodė sėkmingiausia.

SMITH Luna 47S

Dar vienas, toli gražu ne nežinomas, modelis senai užkariavęs tikrą spiningautojų simpatiją. Monotoniškai tvičinguojant stovinčiame vandenyje, voblerio darbinis gylis svyruoja nuo 0,8m iki 1,2 m. Pravedant su pauzėmis gali nerti ir giliau. Neskaitant ešerių neblogai gaudo ir upėtakius. Tai būtent tos kryptys, kuriose šio modelio darbinės savybės labiausiai atsiskleidžia.
Taip pat pastebėjau, kad jeigu žūklės zonoje yra ir lydeka, nesvarbu kokio dydžio, reakcijos į voblerį sulauksite, dažniausiai teigiamos. Ko nepasakysi apie dauguma kitų mikro voblerių.

Image

Būtent skęstanti versija puikiai dirba veržlioje kalnų upės srovėje. Nedidelis liežuvėlis kartu su solidžiu svoriu ir ištemptu kūnu atlieka savo darbą. Upėtakiui šis vobleris labai ir labai patrauklus. Pasaulio čempionate, Slovakijoje, iki jo rankos nepriėjo, bet treniruočių metu jis buvo atrinktas į dėžutę su top masalais. Gerai dirba kartu su mono valu minkštai tvičinguojant.
O štai kas liečia ešerius, tai pergalių Luna sąskaitoje vis tik daugiau (bent jau pas mane). Trisdešimt procentų nuo visų sugautų ešerių masės 2006 metų Maskvos aušros varžybose aš sugavau būtent juo. Ir tapau pirmas. O jei įvertinsime, kad likusius 70 % buvo sugauta išskirtinai su jig (masalo šokdinimas dugnu). Būtent Luna dėka Максим Дыдыкин užlipo ant nugalėtojų pakylos 4-ame RSŽ aukščiausios lygos diviziono etape.

PONTOON 21 Cheerful 40F

Prisipažinsiu atvirai, šis vobleris dar nelaimėjo nei vienų varžybų. Bet dar nei viename iš jų ir nespėjo sudalyvauti. Praeitų metų pabaigoje atsiradęs Rusijos rinkoje, jis iš karto iškovojo teigiamą įvertinimą tarp daugelio spiningo meistrų. <Tačiau negalime būti tikri>,- būtent taip aš bandžiau pradėti savo atsakymą į klausimą dėl jo kibumo. Bet kaip tik po dviejų išvažiavimų pabandyti aš prisiminiau „spragą savo arsenale“, tam padėjo draugų-spiningautojų nuomonė. Dabar jau ir žiemos su pavasariu sezonas jau praeity. Ir verta pažymėti, kad po tokio sėkmingo debiuto, nepaminėjus šio modelio, aš negaliu užbaigti tokios temos. Aš matau jame jėgą ir dideles galimybes... laimei <įeinantys parametrai> veda būtent ten.
Vobleris leidžiamas dviejų versijų – plaukiantis ir suspender tipo. Ir viena ir kita modifikacija pilnai išreiškia jo pavadinimas. Cheerful – išvertus iš anglų kalbos reiškia linksmas, energingas <spindintis saulėlydis>... Ir visi šie apibūdinimai tinka mūsų „mikro shad‘ui“: jis turi labai intensyvų žaidimą. Užtenka tik lengvo spiningo koto viršūnėlės judesio, kad priversti voblerį vietoje padaryti keletą piruetų. Bet tai ne pagrindinis jo išskirtinumas. Pats pagrindinis dalykas yra paslėptas šio mažylio balanse.
Reikalas tame, kad jokia srovė neapvers jo ant šono, tuo labiau priversti sustingti. Įsivaizduojate, kiek tai vertinga gaudant srovėje! Balansavimas parinktas taip tiksliai, kad net užtvankos srauto srovė neiškelia voblerio.
Jis toliau teisingai spiriasi ir stengiasi eiti vis giliau ir giliau. Nepabijosiu šio žodžio – tai geriausias Shad tipo Deep klasės modelis pagal darbo, kibumo ir kainos santykį.

Image

Sunku pasakyti ar šis modelis gaudo daugiau ešerių, bet va su kitais plėšrūnais, kurį mes pagrinde vadiname kaip priedas, situacija yra visai nebloga. Salatis, šapalas ir lydeka labai domisi Cheerful. Nebuvo žvejybos (kalba eina apie upę rus.Пехорка), kad mes nesugautume baltų plėšrūnų, ar lydekų. Viena iš margašonių gražuolių netgi apie 3.7 kg. Šiuo momentu tai absoliutūs lyderiai.
Neinercinė spiningo ritė – apskritai varantysis instrumentas, tuo labiau ritė ultralaitui. Spiningas ir trumpi, labai lengvi, nedideli masalai, ploniausi valai – visa tai visiškai atmeta sunkią, neatitinkančią įrangos parametrų ritę. Tik ja viena galima nubraukti visas pastangas ir sunkų pirmos klasės spiningo pasirinkimą...
Labai daug priklauso nuo piniginės storio. Mano nuomonė tokia: šiuo metu absoliutūs, neinercinių ričių gamybos, lyderiai – kompanija Daiwa. Geros Daiwa ritės kainuoja velniškai daug. Aišku, vienu geriausių pasirinkimų bus Daiwa Exist 2506 ar 2508 modelio įsigijimas, kuri jums apsieis ne mažiau kaip 900$.
Sekantis laiptelis būtų Daiwa Certate 2506 Finesse Custom. Jos kaina ne mažiau 500$. Ir užveria seriją Caldia KIX 2506 modelis, kurios įsigijimas jums kainuos ne mažiau 200$. Deja toks kainų diapazonas nesenai ir baigdavosi. Bet laimei, neperseninusiai kompanija Banax, einanti progresyviu vystymosi keliu, pristatė Rusijos vartotojui savo naują gaminį: specializuotą modelį skirtą ultralaitui su maksimaliai prieinamu kainų diapazonu. Ir reikia pasakyti, pataikė tiksliai. Naujas modelis, Banax Ares600 (turintis sliekinę pavarą) kainuoja mažiau 2500 rub. Smagu pastebėti, kad daugeliui Rusijos pirkėjų, prieinamame kainų diapazone, atsirado specializuota UL ritė. Tiesa, vienintelė tokia savo klasėje...
Image


A.Pitercov – Žūklė Rusijoje Nr.5 – 2008 m.

http://www.gonefishing.ru
Post Reply