Karpiai snaudžia po ledu...

Post Reply
Darelis

Karpiai snaudžia po ledu...

Post by Darelis »

Karpiai snaudžia po ledu...


Neįtikėtina, bet kadaise susiklosčiusi klaidinga nuomonė apie tai, ką karpiai veikia žiemą, išlieka gaji net ir trečiojo tūkstantmečio pradžioje. Perskaitę kokioje nors protingoje žvejo teoretiko knygelėje parašytą svarią nuomonę apie tai, kad, atšalus vandeniui, karpiai neva nustoja maitintis ir „sugula" žiemos miego, nedvejodami patikime tokiomis pasakomis.

Jeigu karpiai žiemą nesimaitintų, tai pavasarį iš tvenkinių trauktume perkarusius kaulų maišus, o ne persisukę temptume į krantą tuklias žuvis. Ir dar: jeigu karpiai nesimaitintų, kaip tuomet mėgėjiškos žvejybos teoretikai paaiškintų sėkmingo vertikalaus blizgiavimo šaltuoju metų laiku faktą (beje, blizgę tenka traukti karpiui iš burnos)?
Savaime suprantama, žiemą karpiai maitinasi tik gerokai mažiau nei kitu metų laiku. Pavyzdžiui, jei vasarą karpių suvartojamo maisto kiekis skaičiuojamas kilogramais, tai užsidengus ledui jau gramais. Įvairove žieminis karpių meniu irgi nepasižymi: trūklio lervos, apsiuvos, pilvakojai.
Kad karpis ir žiemą karpis geriau už bet kokius teorinius išvedžiojimus, įtikins Anglijoje ir Vokietijoje sėkmingai praktikuojama žieminė šių žuvų žūklė. Skeptikai, aišku, gali paprieštarauti sakydami, jog žiemos tose šalyse tokios, kaip mūsiškė šiemet t.y. labiau primenančios ankstyvą pavasarį. Visa tai būtų tiesa, jeigu ir kitose šalyse „žieminiai" karpiai nebūtų meškeriojami pavyzdžiui, rusai sėkmingai lupa juos tiesiai iš po ledo.
Tiesa, galima kiaurą dieną prašalti ant ledo ir nė vienas puskarpis plūdės nepajudins pasitaiko ir taip, bet dėl to kalta būna veikiau ne pernelyg šalta žiema ir net ne žvejo nemokšiškumas, o nepakankamai gausi karpinių šeimos žuvų populiacija konkrečiame vandens telkinyje ir elementarus laiko stygius. Prisiminkite, kiek kartų gaudant karpius tenka rišti naują valą, nes jis vis nutrūksta (juk dauguma žvejų tiems tvenkinių„dinozaurams" gaudyti naudoja 0,08 0,14 mm valą).
Kai vandens temperatūra nukrenta iki 10 12 laipsnių, karpiai ima buriuotis tam tikrose telkinio vietose anglai jas vadina „hot spots" „karštaisiais taškais". Paprastai tai vietos, kuriose karpiai mielai lankosi vasarą ir ypač rudenį. Tačiau iš tikrųjų nustatyti, kuriose vietose jie žiemoja, įmanoma tik eksperimentuojant.
Ieškant „karštųjų taškų" labai pagelbėti gali echolotas arba nuodugnus karpių elgesio stebėjimas rudenį.
Dažniausiai, rudenį atšalus vandeniui, žuvingos vietos vandens telkinyje rodo jei ne konkrečias jų būsimo žiemojimo vietas, tai bent apytiksles. Beje, „karštieji taškai" visai nebūtinai turi sutapti su giliausiomis telkinio vietomis. Karpį žiemą veikiau rasite vidutiniame gylyje, bet ne prie kranto, o arčiau vandens telkinio vidurio. Ypač šioms žuvims patrauklios vietos, vasarą gausiai apaugančios vandens lelijomis ir vandens žolėmis.
Aktyvaus karpio kibimo laikas žiemą taip pat gerokai sutrumpėja neretai jis tetrunka vos 15 20 minučių per parą. Tačiau per atodrėkius kibimo laikas gali pailgėti ir iki kelių valandų. Vietas ir laiką, kada tai įvyks, meškeriotojams tenka išsiaiškinti patiems bandymų būdu. Tai bene pagrindinė priežastis, kodėl dauguma žvejų „karpininkų" apskritai atsisako poledinės karpių žūklės: kam veltui šalti ant ledo?
Tų, kurie neišsigąsta šalčio, patirtis rodo, jog daugumoje vandens telkinių karpiai geriausiai kimba vidurdienį ir vakare ypač kai ilgą laiką laikosi pliusinė temperatūra. Apskritai geriausias oras karpiams meškerioti tai atlydys su žemai slenkančiais tamsiais debesimis, bet be kritulių. Kaip vasarą, taip ir žiemą: kuo ilgiau laikosi pastovūs orai, tuo geriau kimba žuvis.
Aišku, būtina pabrėžti, kad net ir pats geriausias oras neužtikrina šimtaprocentinio kibimo. Lygiai taip pat kaip ir blogas oras nereiškia, jog iš žūklės teks grįžti tuščiomis. Juk orus į „gerus" ir „blogus" skirstome mes, žmonės, o ne žuvys.
Gaudomas karpis žieminėmis plūdinėmis meškerėmis. Kadangi vandens žolių nebebūna, valą geriau naudoti 0,2 - 0,25 mm, pintą valą 0,04 - 0,06 mm (pastarasis linkęs apšalti speiguotu oru, tad jį geriau rišti tik per atlydį). Meškeriojant šiekštuotose vietose valo skersmenį galima padidinti iki 0,3 mm.
Ne mažiau svarbi žvejybos įrangos dalis plūdė. Esant pliusinei temperatūrai, patogu naudotis nedidukėmis (35 - 40 mm) vaglerio tipo plūdėmis. Nes tuomet karpio kibimas pasireiškia lėtais plūdės antenos 10 20 mm iškilimais ir panirimais.
Speiguotu oru daugelis žvejų naudoja plokščias plūdes vadinamąsias tabletes. Karpiui kilstelėjus jauką, tokia plūdė atsigula ant vandens ir tampa gerai matoma.
Geriausia plūdės korpuso spalva sniego baltumo arba ryškiai geltona, viršutinė dalis raudona arba juoda.
Apskritai žiemą pastebėti karpio kibimą labai sunku. Dažniausiai žuvis tik vos pastebimai trūkčioja plūdę eketėje „tikro", „karpinio", kibimo galite ir nesulaukti. Todėl užkirsti reikia kol plūdė dar nesiliovė trūkčioti, antraip bus vėlu.
Poledinėje karpių žūklėje labiau nei kitais atvejais būtina eketę užtemdyti. Paprasčiausias būdas apkasti jos pakraščius sniegu ir trupintu ledu ir palikti tik nedidelę properšą valui įmerkti. Tačiau tai rizikinga: šaltis gali iškrėsti piktą pokštą ir sušaldyti visą šią uždangą į vientisą ledo gabalą. Tuomet bandymas ištraukti užkibusį karpį iš eketės baigsis apgailėtinai. Todėl kai kurie išradingi žvejai eketei nuo šviesos apsaugoti naudojo anksčiau buvusią nesunkiai gaunamą ir pigią priemonę rentgeno plėvelę. Dabar vietoj jos galima naudoti lakštą kitos panašios medžiagos. Dar prireiks vienkartinės stiklinaitės iš tamsaus plastiko. Stiklinaitės dugne padaroma 10 mm skersmens anga, sienelėse dar 8 10 tokių angų (kuo arčiau dugno, tuo geriau). Plėvelės lakšte padaroma anga, į kurią lengvai įsistatytų, tačiau gana tvirtai laikytųsi stiklinė. Tuomet plėvele uždengiama eketė. Pro skylę stiklinės dugne įleidžiama avižėlė, užkabinamas masalas ir visa ši konstrukcija įstatoma į angą plėvelėje. Žiemą medžiagų apykaita karpių organizme gerokai sulėtėja. Tai turi įtakos ir žuvų apetitui. Todėl šiuo metų laiku ant kabliuko kabinamo masalo dydis turėtų būti daugkart mažesnis nei vasarą.
Populiariausias masalas karpiams žiemą žvejoti trūklių lervos. Ant kabliuko (Nr. 8 12 pagal tarptautinę klasifikaciją) jas geriau kabinti kuokšteliais, todėl labai patogu naudoti kabliukus arba avižėles su specialiais spaustukais.
Nors trūklių lervos visais atžvilgiais geras masalas, turi jis vieną nemenką trūkumą: jį su dideliu malonumu puola smulkios žuvelės. Laimė, nuo įkyrios smulkmės galima apsiginti kabinant didelį jauką pavyzdžiui, sliekus, duonos minkštimą ar plutelę, konservuotus kukurūzus arba žirnelius, perlines kruopas ir pan. Beje, šviesių spalvų jaukui turėtų būti teikiama pirmenybė.
Vakariečiai karpių žūklės mėgėjai rekomenduoja naudoti dirbtinį jauką su dideliu baltymų (proteinų) kiekiu. Tačiau reikia turėti omenyje, kad jaukinti juo žuvį reikia labai atsargiai, nes, kaip jau minėta, žiemą karpiui pasisotinti daug maisto nereikia.
Masalui patariama naudoti ne didesnius kaip 8 10 mm gumulus. Jaukinimui pakaks rutulėlio aliejuje pakepintų džiūvėsių trupinių arba gabalėlio išspaudų.
Jeigu naudojate pirktinį „firminį" jauką, būtinai atkreipkite dėmesį į jo kvapą. Aštrūs stiprūs aromatai žiemą karpius ne vilioja, o baido.
Gaudant karpius ant kukurūzų ar perlinių kruopų, pakanka įmesti į eketę 10 20 grūdelių.
Būtų nesąžininga nutylėti apie tokį svarbų žieminės karpių žūklės aspektą kaip žvejyba naktį. Patirties dėl įrangos galima pasisemti iš poledinės karšių žūklės naktį specialistų beveik visi jų patarimai tiks ir analogiškai karpių žūklei.


***
„Panevėžio balsas“ (2008 02 20)
Sergejus STONKUS
Post Reply