Aš nežinau, kiek kartų metuose, aš, Jan Eggers, išgirstu šį klausimą: Koks masalas jums geriausias? Praeityje aš pateikdavau šimtus skirtingų atsakymų pas mane atvykstantiems žvejams. 80-ųjų viduryje mano favoritas buvo 11 cm ilgio sudurtinio tipo masalas, o po 10-ies metų aš jau sakiau, kad puikiai dirba „Jan Eggers tandem sukrės“. Paskutinius 6-8 metus aš jiems diplomatiškai atsakydavau, kad tai priklauso nuo metų laiko.
Tiesa tai, kad vasarą aš labiau mėgstu gaudyti paviršiniais masalais, o žiemą su tais masalais, kurie beveik pasiekia giliausių duobių dugną, ir kur aš tikiuosi sugauti lydeką ir starkį. Bet paskutiniais metais aš neužsimenu apie gamintojų pavadinimus, ar masalų tipus, aš tiesiog pasakau, kad geriausias mano masalas tas, su kuriuo noriu sugauti žuvį įvairiais metų laikais ir keliuose vandens telkiniuose skirtingomis žūklės technikomis. Vertikaliam masalo šokdinimui dugnu jums reikės kitokio masalo, nei gaudant nuo kranto sėkliuose ar velkiaujant valtimis giliuose ar sekliuose kanaluose. Aš manau, kad atsakymai yra labai paprasti.
Bet... jeigu kuris nors žvejys norėtų paklausti šio klausimo dabar, t.y. 2005 m. gruodžio 29 dieną, jis sulauktų labai tikslaus atsakymo: tai skęstantis Salmo Fatso 10 cm.
Mano apylinkių vandenyse, šis masalas, kurio kodas F10S, padarė tai, ko nepavyko padaryti jokiam kitam viliokliui masalui, per 6-ias savaites, žūklaujant nuo kranto. Taigi, geriau aš paaiškinsiu, kaip visa ši įdomi istorija prasidėjo ir kas atsitiko mažiau nei per du mėnesius lydekų žūklės, Šiaurės Olandijos sekliuose kanaluose, kurie yra 50 km šiauriau nuo Amsterdamo.
Tai prasidėjo nuo vieno atsitikimo.
Tai buvo pirmasis lapkričio savaitgalis. Aš vadovavau vienai nedidelei grupei olandų žvejų. Pravesdamas savo Salmo Slider‘į arti dugno, jį įkabinau į kažką kietą ir sunkų ir jį nutraukiau. Žvelgdamas į savo masalų krepšį aš supratau, kad neturiu atsarginio Slider‘io su savimi. Tada, ant pavadėlio aš nusprendžiau užkabinti 10 cm ilgio Salmo Fatso. Masalą, kurio anksčiau niekada nesu naudojęs, tai buvo gera proga išbandyti tai ką įsigijau po EFTTEX (pasaulinė žūklės reikmenų paroda).
Pirmas dalykas, kas mane teigiamai nustebino, buvo šio masalo skirtinga nukrypimo į šonus amplitudė(darbas) lyginant su 10 cm Slider‘iu, kurį aš dažniausiai naudojau. Bet ne mažiau mane nustebino ir tas faktas, kad lydekoms toks jo darbas labai patiko. Reikia pažymėti, kad man patinka traukti valą pakankamai greitai ganėtinai aštrius tampomus masalus su savo Rozemeijer Gentle Jerk kotu ir 0,28 mm dyneema valu suvyniotu inercinėje ritėje (baitcasting). Tai visada pranašumas, kai netrukus ruošiatės gaudyti plėšrūną naujais masalais. Pasitikėjimas yra raktas į sėkmę. Aš taip maniau tik paskutines 10 minučių, prieš sugaunat puikią ir storą 77 cm lydekaitę su naujuoju F10S. Tiesą sakant, tai nebuvo didelis siurprizas man, nes ten kur mes žvejojome, tai vienas iš geriausių mano apylinkių kanalų ir aš žinojau, kad ten yra puikių lydekų. Bet kai per sekančias dvi valandas aš sugavau 7-ias lydekas, nuo 72 iki 89 cm ilgio, mane tikrai nustebino, nes aš nesitikėjau tiek daug Esox lucius šeimos narių tik 400m ilgio sekliame kanale.
Grįžtant atgal į žūklės stovyklą, aš išgirdau iš kitų gidų ir svečių: mes turėjome ne mažiau kaip 64 lydekas, žvejai tą savaitgalį sugavo ne per daugiausiai lydekų. Mano mažasis Fatso buvo dienos masalas ir aš jaučiausi puikiai.
Viską lėmė sekanti, lapkričio 6-oji sekmadienis. Aš lydėjau penkių žvejų grupę, kurie sugavo tik 6-ias lydekas, ir visas per pirmąją dieną. Ir tada man kilo mintis išmokyti juos – kaip reikia gaudyti tampomais masalais..
Rytais jie labiau mėgo gaudyti sukrėmis ir vobleriais, su kurių žūkle jie buvo susipažinę. Bet aš jiems daviau daug praktinių patarimų, kaip nedaryti klaidų. Buvo taip linksma. Aš stovėjau viduryje grupės rodydamas jiems kaip reikia daryti. Tarp kalbų užmesdamas savąjį F10S tarp jų masalų. Tapo viskas aišku, kad lydekos nori tik mano tampomo masalo. Nes jie pamatė kaip per trumpą laiką aš pakirtau ir ištraukiau tris puikias lydekas. Pora sumanių vaikinukų paprašė manęs ar turiu jiems atsarginių F10S, su kuriais galėtų jie pažuvauti. Aš pakeičiau jų mikštus pavadėlius į masyvius ir trumpus plieninius. Tada parodžiau kaip reikia teisingai tampyti ir tuo pat metu sukti ritę. Ko aš tikėjausi, tas ir nutiko. Žvejys, prieš tai nesugavo jokios lydekos, ištraukė puikų ir storą 84 cm Esox‘ą, net 2 cm ilgesnį, nei jo asmeninis rekordas. Buvo padarytos keliuos nuotraukos su laimikiu. Istorijos pabaiga būtų tokia – kitiems trims bičams daviau 10 cm Salmo Slider‘į, taigi iki popiečio visa grupė žvejojo tik tampomais masalais. Galutinis rezultatas buvo 17-a lydekų, kurių dauguma ilgesnės nei 70 cm. Ir beje iš kurių pats sugavau 8-ias. Ir leiskite man jums pasakyti, kad ne kiekvieną savaitgalį pavyksta sugauti 15-a, ne tokių ir mažų, lydekų ant to paties masalo žvejojant nuo kranto.
Labai sėkmingas žūklės savaitgalis
Lapkričio 10 d. ketvirtadienį prasidėjo dar vienas įdomus žūklės savaitgalis, kuriame dalyvavo vieno, visiems gerai žinomo Vokiečių žurnalo „Fisch und Fang“ 31 skaitytojas ir 3 redaktoriai. Jie atvyko į De Vlietlanden Bungalow‘o parką sudalyvauti akrtu su Jan Eggers metiniame Lydekų Žūklės seminare. Naujojo redaktoriaus Lasse Berding buvau paprašytas, atkreipti į tai , kad jis neturi patirties gaudant lydekas negiliuose kanaluose. Ir kagi, ši patirtis atėjo iš karto po 5 minučių, kada jam užkibo stora, 84 cm ilgio lydeka. Jis ją sugavo ant mano atsarginio F10S, kurį aš prieš savaitę buvau paskolinęs svečiams iš Olandijos. Tikite tuo ar ne, bet aš turėjau progą parduoti šiuos labai efektyvius masalus už dvigubai didesnę kainą, nei jie kainuoja įprastai. Tiek daug pasitikėjimo šiais masalais suteikė tik vienintelė žūklės diena. Lasse pasakė man, kad tai buvo beveik jo asmeninis rekordas, nes prieš keletą metų, Baltijos jūroje gaudant šlakius, jis buvo sugavęs tik 2 cm ilgesnę lydeką. Iš penkių žmonių grupės, kurie iš ryto žvejojo išskirtinai tik ant mažųjų Fatso ir Slider tampomų masalų –kiekvienas jau turėjo sugavęs po lydeką. Man taip pasisekė, o gal turėčiau sakyti – nepasisekė, kad mažame kanale, kurio krantas buvo ganėtinai kietas, man užkibo puiki lydeka. Kai aš jau norėjau ją paimti rankomis, aš paslydau ir įkritau į šaltą vandenį, kuris greitai prasisunkė pro mano batus iki pat juosmens. Aš stovėjau vandenyje, bet lydeka dar buvo nenutrūkus. Ištraukus ją ir sužinojus kad jos ilgis 90 cm, aš išgirdau Lasse Berding tariant: tai pagrindinė mano svajonė – sugauti šitokį monstrą. Aš grįžau namo persirengti, ir kai vėl grįžau atgal kaip tik padėjau vienam Vokičiui ištraukti kitą puikią 88 cm lydeką, kuri taip pat užkibo ant F10S.
Ilgą istoriją padaryti trumpa, prieš pat mums nusprendžiant baigti žvejybą, aš išgirdau pagalbos šauksmą iš Lasse pusės. Tik tada aš pamačiau jo lydekos galvą. Galėjau jam pasakyti, kad tai asmeninis jo rekordas, bet patylėjau. Juk lydeka dar nebuvo ant kranto, ir jis galėjo tik susinervinti. Nesvarbu, aš greitai sugriebiau už jos žiaunų, kaip tik tuo metu kai F10S iškrito iš jos nasrų.
Ji taipogi buvo 90 cm ilgio, Lasse padarė pakankamai daug nuotraukų su ja, kurios vėliau pasirodė esą nelabai kokios, ir pažadėjo man vakare pastatyti gėrimų. Mūsų šešių žmonių grupė sugavo 17-a lydekų. Mano sąskaitoje jų buvo penkios – ir vėl geriausias dienos rezultatas grupėje. Taigi, vėl buvo nuspręsta, kad šeštadienį aš vadovausiu grupei, kurios pirmos dienos rezultatai buvo prasčiausi.
Taigi, vėl ta pati istorija, stovėdamas vidury kitų žvejų ir žvejodamas tuo pačiu skęstančiu (EP-Emerald Perch spalvinimo, to paties kaip ir prieš tai kelias dienas) Fatso 10 man pavyko sugauti ne mažiau kaip 9 lydekas (viana mažiausioji 41cm, viso kitos 8 didesnės nei 62 cm). Mano kiti 5-i kolegos iš viso sugavo 8-ias lydekas. Jie sutiko su teiginiu, kad sėkmė buvo ne tik F10S ar Slider tampomuose masaluose, bet jų pateikime. Teisingai juos tampyti ir traukti – buvo svarbiausia. Keletą kartų mačiau ir girdėjau, kaip vienas kolega „pramiegojo“ lydekos ataką, ir jai nebuvo nuotaikos atakuoti dar kartą. Aš visada pasižymiu ant kranto vietas kur pasirodė lydeka ir visada grįždamas pabandau ją suvilioti dar kartą. Aišku ne iš karto, bet po kurio laiko, kai jos pailsi. Tokiu būdu aš sugavau keturias iš devynių, ir tai reiškia, kad tai yra priežastis kodėl man patinka skęstantis Fatso 10. jis leidžia man gaudyti vertikaliu būdu, kelių kvadratinių metrų plote, kur aš tikiuosi kad turėtų būti lydeka. Sugavus įnoringą lydeką pasitenkinimas yra didelis.
Paskutinį sekmadienį aš sugavau septynias lydekas. Vyriausiasis redaktorius Henning Stuhring buvo nustebintas mano rezultatais gaudant su, beveik stebuklinguoju F10S. Patikėkite, kad sugauti 21 lydeką per 3 vadovavimo grupei dienas, kai žvejojama tik tada kai įmanoma, neatsitinka Jan Eggers kiekvieną savaitgalį.
Didžiosios mažų kanalų lydekos
Sėkminga, visada sugaunančio F10S, istorija dar nesibaigė. Lapkričio 23-iąją man teko spiningauti netoli mano namų esančiuose vandens telkiniuose. Su jų savininku buvo susitarta, kuris yra žinomiausio ir populiariausio žvejų tinklapio Olandijoje savininkas ir redaktorius, Spro konsultantas, geras mano draugas Henk Simonsz (žvilgterkite į http://www.totalfishing.nl). Kai jis manęs paklausė, kokį masalą reikia naudoti, aš jam atsakiau, kad aš noriu gaudyti tik su F10S tampomu masalu. Per 10 dienų, po „Fisch und Fang“ lydekų seminaro iki susitikimo dienos su Henk, aš sugavau 17-a lydekų su šiuo, jau žinomu masalu. Sąlygos buvo ne kokios - temperatūra krito greitai, o ką jau bekalbėti apie slėgį, kuris nuo 1040 mm per 30 valandų nukrito iki 970 mm pagal stulpelį. Nepaisant to mes ryžomės žvejybai, ir po trijų valandų mes nepamatėme nei vieno, alkanų lydekų ženklo.
Aš nusprendžiau pereiti į naują kanalą. Ten buvo pakankamai seklu, gylis tesiekė 60-70 cm. Prieš kelis metus aš čia sugavau keletą neblogų lydekų. Taigi aš žinojau, kad jos čia gyvena.
Buvo geras ženklas, kai jau po 30 minučių, ir Henk ir man nutrūko po vieną neblogą lydeką. Ir po dar vieno pusvalandžio galiausiai sugavau gerai įmitusią 81 cm lydekaitę. Po valandos Henk, kitame krante, pamatė lydeką, dingstančią drumzlėse. Jis iš karto sviedė savo masalą į tą vietą kur matė žuvį. Gera mintis. Po keleto akimirkų, jo F10S buvo sugriebtas 82 cm storos lydekos – mamos. Tikriausiai ji anksčiau niekada nebuvo sugauta, nes ji kietai kovėsi. Bet seklumoje nėra paprasta daryti ilgus spurtus.
Mes buvome laimingi šiomis puikiomis žuvimis, bet po 10 minučių vėl atėjo mano eilė. Aš iš karto Henk paskiau , kad tai didelė ir siaubingai stipri lydeka. Henk paėmė mano naująjį fotoaparatą ir nufotografavo daug, mūsų kovos akimirkų. Aš nusifotografavau kartu su ja, ir ją vieną ant kranto. Vieni sako, kad įmanoma padaryti šokinėjančios (darančios žvakes) lydekos nuotraukas. Kiek atsimenu, tai buvo 94 cm ir apytikslis svoris 9 kg.
Sekančią dieną snigo kaip pragare. Olandijoje turėjome 840 km kamščių, ir jokios žvejybos kelioms ateinančioms dienoms. Bet sniegas ir ledas greitai dingo, ir aš galėjau pabandyti sugauti savo 200-ąją sezono, kuris prasidėjo rugsėjo 1-ąją, lydeką. Taigi, gruodžio 16-ą tuo pačiu F10S man pavyko sugauti 200-ąją lydeką. Mano sekantis tikslas buvo tuo pačiu masalu sugauti 100-ą lydekų, ir tą dieną iki tikslo trūko tik devynių. Nepaisant sniego ir šaltesnio oro ir vandens temperatūros man pavyko sugauti šias devynias lydekas per tos dienos, šeštadienio ir sekmadienio rytines sesijas. Ir buvo malonu girdėti, kad šimtoji lydeką jau sugauta. Ir ji užkibo ne mažiau kaip po 5-ių lydekos nepataikymų į F10S. Ji užkibo naudojant labai greito tampymo pravedimą, kuris turi būti pateikiamas pakankamai subtiliai.
Tarp gruodžio 18-os ir 29-os dienos aš sugavau dar šešiolika lydekų, bet ne ant to paties masalo, bet ant naujojo, to paties spalvinimo F10s. Trys paskutinės lydekos buvo sugautos 28-ąją – kai krantai jau buvo apsnigti, o kanaluose buvo ledas. Per dvi valandas sugavau 71, 80 ir 95 cm ilgio lydekas. Paskutinė buvo labai liesa, turėjo keistą viršutinį žandikaulį. Bet aš vis tiek buvau laimingas, nes tai buvo nuostabi lydekų gaudymo periodo pabaiga su ne mažiau įdomesniu masalu. Pirmasis EP spalvinimo F10S anksti išėjo į pensiją, nes jis kabo virš mano stalo, ant garbingos lentos, tarp kitų sėkmingų masalų, kurie pažymėti lydekų dantimis ir atsilupusiais dažais, kovų suvenyrai...
Taigi, aš tikiuosi, kad skaitytojai supras, kai aš atsakau į klausimą koks yra mano geriausias masalas, dabar lengva atsakyti: tai EP spalvinimo skęstantis Salmo Fatso 10 cm!
Ir dar žvejams, kuriems vis dar kyla abejonių, šiek tiek informacijos: beveik per 50 lydekų žūklės metų, jas gaudant 19-oje šalių ir sugavus virš 1000-io lydekų virš 1 metro, aš suvokiau, kad šio gyvūno instinktai ir elgsena yra tokie pat visame pasaulyje. Jei lydeka Olandijoje mėgsta tam tikrą masalą, kaip pavyzdžiui, F10S, jūs galite būti tikri, kad lydeka bet kurioje kitoje šalyje mėgs jį taip pat. Jūs pabandykite padaryti tai, ką aš dariau prieš 7 savaites, tai veikia, sėkmės!
Jan Eggers
www.salmo.com.pl
kaip tik jusu atsiliepimu deka sis straipsnis isvydo sviesa lietuviskame variante 