Dar vienas žvilgsnis į džerkus

Post Reply
jordza
Posts: 675
Joined: 11 Apr 2008, 13:28
Miestas: Vilnius

Dar vienas žvilgsnis į džerkus

Post by jordza »

Dar vienas žvilgsnis į džerkus

Vis daugiau ir daugiau žmonių domisi žūkle džerkais. Sparčiai auga šio būdo pradedančiųjų skaičius, o žūklės parduotuvėse atsiranda įvairiausių prekių asortimentas, neskaitant to Latvijoje žūklė džerkais dar tik ankstyvojoje vystymosi stadijoje.

Žūklė džerkais

Besidominčiųjų skaičius nuolat augs, nes žūklė būtent šiuo metodu padidina galimybę sugauti didelę, trofėjinę lydeką. Akcentuojama būtent lydeka, nes kitas žuvų rūšis džerkais suvilioti gerokai sunkiau. Reikalas tame, kad įrankių grubumas apriboja žvejo galimybes. Retai kada pavyksta užmesti toliau nei 40-50m ir pravesti giliau 3 -3,5 m, net ir greičiausiai skęstančius modelius nepavyksta pravesti giliau nei 4m. Agresyvus masalo darbas, erzinančios spalvos ir barškantys rutuliukai dažnai priverčia lydeką pakilti 2-3 metrus nuo dugno, bet žūklės džerkais „arkliukas“ aišku yra sėkliai iki 2 – 2,5 m.
Mūsų sekliems ežerams tinkančių glaiderių pasirinkimas rinkoje yra daugiau nei pakankamas ir žūklėje pilnai užtenka turėti 8-10 vienetus. Juk džerką prarasti praktiškai neįmanoma, nes naudojamas valas ir spiningas išlaiko pasirinktą apkrovą, o masalų tvirtumas padidina jų ilgaamžiškumą po lydekų įkandimų.

Nuosava kolekcija

Image

Žūklė džerkais nėra malonumas iš pigiausiųjų, taigi leisiu sau jums, tik pradedantiesiems, šiek tiek patarti. Pirmiausia įvertinkite būsimą žūklės vietą. Negiliuose ežeruose pilnai pakanka, skirtingų ilgių ir svorių, 3-4 vnt plaukiančių ir 3-4 vnt suspender tipo džerkų. Jei vandens telkinio gylis yra 3 metrai ir daugiau – tada reikės 3-4 vnt skęstančių džerkų. Ypatingai sudėtinga naudoti džerkus stiprioje srovėje ir ten kur labai gilu. Gilinantis į šį metodą toliau galima plėsti ir gausinti savo arsenalą, tobulinti žūklės techniką ir pravedimo būdus, atsiras masalai, kurie geriau dirba nei kiti. Šiandienai į žūklę imu 20 vnt džerkų, tokio kiekio absoliučiai užtenka, kaip Latvijoje, taip ir užsienyje.

Kaip viskas prasidėjo


Image

Verta paminėti, kad tam tikra prasme man pasisekė, nes kartą sėdėjau valtyje kartu su žmogumi, kuris buvo puikiai įvaldęs žūklės techniką. Keletą dienų bendros žūklės užteko tam, kad man įsitikint, kad žvejojant džerkais toje pačioje vietoje kabinasi žymiai didesnės lydekos, nei ant mano masalų (žvejojant klasikiniais spiningo masalais). O ar gali būti geresnis rodiklis už praktiką? ir antrą žvejybos dieną aš supratau, kad taip pat norių įvaldyti šią techniką.
Aišku, yra žymiai lengviau suprasti žūklės subtilybes ir paslaptis sėdint valtyje su profesionalu, negu savo trofėjinę lydeka sugauti pačiam padarius išvadas iš eksperimentų ir išmokus savo klaidas ... iš to kyla tik pagarba. Bet kokiu atveju šis žūklės būdas pareikalaus iš jūsų finansinių investicijų, fizinio pasiruošimo ir visiškai kitokio požiūrio į spiningavimą. Ir su trofėjine lydeka susitiksite vis dažniau. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad per pastaruosius pora metų stambių lydekų sugavau daugiau nei per 20 žūklės metų iki tol, aišku ne visos sugautos Latvijoje.
Latvių žvejų mėgstama poilsio vieta – Alandų salos, tapo puikiu bandymų poligonu įrankiams, masalams, žūklės metodams ir meistriškumo tobulinimui, net ir ten žūklė džerkais tapo labai populiari. Kartais sugautų lydekų skaičius per dieną, per du žvejus, perkopdavo per 80 vnt. Esant tokiam kibimui džerkai greitai pasiskirsto į kibius ir į nekibius, rezultate tai leidžia Latvijoje naudoti jau patikrintus masalus, savo ruožtu tokia atranka, duoda teigiamų rezultatų ir mūsų vandenyse.

Tampymo klaidos

Image

Prie vandens dažnai tenka matyti neteisingus kitų žvejų veiksmus. Susidaro įspūdis, kad valtyje žmogus laiko ne spiningą, o dalgį ir aštriais, pusantro metro ilgio šoniniais patempimais lyg šienauja dugne augančią žolę, net nesusimastydami kaip tuo metu vandenyje elgiasi masalas.
Atkreipsiu jūsų dėmesį, kad žaidimas masalui dažniausiai suteikiamas žemyn nuleistu spiningu pakeliant jį 30, 45, 60 laipsnių į viršų masalo kryptimi ir darant timptelėjimus link savęs žemyn ir tuo pačiu atliekant 1-2 ritės apsisukimus. Štai čia mes ir susiduriame su mūsų valčių nepatogumais. Kai spiningo ilgis yra didesnis už žmogaus ūgį, spiningo galiuku visada taškomas vandens paviršius. Tenka žvejoti atsistojus ant suoliukų, dažnai net ir balansuojant ant bangų, arba reikia aukščiau iškelti rankas – tai labiau apkrauna nugarą ir greičiau pavargstama.

Image

Dar labai svarbu neprarasti valo kontrolės. Valas negali būti atsipalaidavęs, negali susidaryti laisvas lankas ir jis negali laisvai plūduriuoti vandens paviršiuje. Turi būti pastovus masalo kontaktas per valą į spiningą. Kibimai ne visada būna aštrūs ir stiprūs, kartais tiesiog pastebimas stumtelėjimas, kartais žuvis griebia masalą prisivijusi tiesiai už uodegos. Kol žuvis nespėjo išspjauti masalo, kaip tik šiais momentais, reikia staigiai pakirsti.

Kaip teisingai pravesti džerką.


Visi jau turbūt supratote, kad džerką reikia pravesti jį tampant. Net ir atliekant vienodus patempimus, skirtingų gamintojų masalai „vaikščios“ skirtingai, vieni nueina į šoną, kiti slysta tiesiog į priekį nedarydami jokių judesių į šonus. Net jeigu ir paimsime atskirą jų tipą, pavyzdžiui pas mus populiarius glaiderius, kurie pagal pavadinimą turėtų vandenyje judėti iš šono į šoną, jie vis tiek turi skirtingų rūšių žaidimą. Iš asmeninės patirties pabandysiu pavyzdžiuose apibūdinti kažkurių masalų žaidimą. Kartais net iš išorinio masalo vaizdo apytiksliai galima nuspėti , kaip dirbs masalas.
Pavyzdžiui žemiau paveikslėliuose esantys masalai žaidžia juos tampant dažnais trumpais, 10-20 cm patempimais.

Image

Žaidimas jų trumpas, daugiau primena voblerį. Džerkas nesklendžia vidurį vandens, ir kiekvieną kart spiningu trūktelėjus lyg maišosi po šonus. Tokio tipo masalus traukiant ilgais stipriais patraukimais, jie elgiasi visiškai nenuspėjamai ir toks žaidimas greičiau baido, o ne vilioja žuvį.
Sekanti glaiderių rūšis

Image

reikalauja retesnių ir kiek ilgesnių 30-50 cm ilgio patempimų. Tuo pat metu, kiekvieną kartą timptelėjus, jis vandenyje vingiuoja zigzagais į šonus 30-50 cm. Tokius masalus galima pravesti su pauzėmis, lyg leidžiant masalui užbaigti, jam užduota kryptimi slysti į šoną.

Toliau seka didesnių gabaritų ir didesnio svorio glaideriai.

Image

Dažniausiai sunkesni nei 100g ir ilgesni nei 18cm masalai turi ištęstą formą ir jiems reikia galingo, trumpo ir staigaus, kartais net iki 80-90 ilgio timptelėjimo, po šių veiksmų jie vingiuoja nusklęsdami į šonus beveik apie metrą. Didiesiems masalams neveikia į dažnus ir trumpus timpčiojimus, o timpčiojant neteisingai – jie eina ne į šonus, o tiesiai. Tokie masalai reikalauja koto galio rezervo, ir dirbant tokiais masalais naudojami 150-180g užmetimo svorio kotai.

Taip pat vertėtų atskirti pulbaitus.

Image

Šie masalai dažniausiai būna plaukiantys ir juos galima naudoti pačiose didžiausiuose sėkliuose. Pagal žaidimą jie primena pas mus populiarius volkerius. Su jais išgauti reikalingą žaidimą kiek lengviau, nes yra vizualinis kontaktas, ir matome kaip dirba masalas vandens paviršiuje. Tokiems masalams reikalingi trumpi timpčiojimai, po kurių jis vingiuoja vandens paviršiuje arba labai negiliai paniręs.

Yra pulbaitų, kuriuose sumontuotas propeleris

Image

šie masalai provokuoja plėšrūnes burbuliavimu, ūsais ir purslais. Timptelėjimo metu tokie masalai plaukia tik tiesiai ir reikalauja staigių galingų timpčiojimų su pauzėmis. Dar galima greitai arba tolygiai traukti vyniojant rite, vandens paviršiuje sudarant ūsus arba burbuliavimą.

Na ir be abejo reikia paminėti taip vadinamus daiverius.

Image

Po patraukimo tokie masalai neria vertikaliai. Populiariausias modelis pas mus yra – Salmo Jack. Tokiems masalams reikia pakankamai ilgų, 40- 60 cm ilgio patempimų. Taip pat juos galime pravesti tipčiojimus keičiant ilgomis pauzėmis, ypač jei masalo spalvinimas imituoja realią žuvį.

Tuo džerkų rūšių įvairovė nesibaigia. Dar yra galybė masalų, kurių mes nesame išbandę, ir šiame straipsnyje remiuosi į savąją patirtį. Pavyzdžiuose parodyti tik tie masalai, su kuriais spėjau paeksperimentuoti, o eksperimentams visada bus vietos žvejojant džerkais, be to galima eksperimentuoti ne tik su pravedimu, bet ir su pačiais masalais. Pavyzdžiui jau paminėtą, visiems gerai žinomą Salmo Jack, galima paverti į volkerį. Reikia tik galinį trišakį perstatyti į priekį, kadangi masalas plaukiantis, po tokio perstatymo galima patikrinti 30-40 cm gylio vandens telkinio sektorius, ir kaip praktika parodė, apversta lydeka taip pat puikiai gaudo. Pavyzdžiui Buster jerk II atlikus analogišką perstatymą tampa puikiai dirbančiu seklumos masalu. Tokius pat variantus galima bandyti ir su litų modelių džerkais.

Dar kartą apie įrankius


Galbūt toliau kalbėdamas apie daug ką pakartosiu jau žinomą informaciją, bet vis tiek verta tai padaryti, nes dažniausiai užduodami klausimai kaip tik ir susiję su įrankiais – kotas, ritę ir valas. Štai kaip tik su įrankiais, vieninteliais nevertėtų eksperimentuoti. Kiekvienam tokio žūklės būdo pradedančiajam pilnai užtenka džerkinio koto su 20-80g užmetimo riba. Dar pasikartosiu, kotas turi būti greitos akcijos, standus ir skirtas būtent tokiam žūklės būdui, žiedai sustiprinti. Tokie reikalavimai yra būtini norint, kad kotas atlaikytų dinamines apkrovas užmetant ir žvejojant. Koto ilgis neturėtų būti ilgesnis už jūsų ūgį (dėl patogumo) ir juo galima būtų kietai pakirsti. Siekiant išvengti nereikalingų apkrovų ir lūžimų, koto užmetimo svorio riba turi atitikti naudojamų masalų svorį. Multiplikatorinė ritė taippat turi būti skirta tokiam žūklės būdui, ir dažniausiai tokiose rirėse yra sustiprinti mechanizmai ir tokios ritė žymimos raidėmis JB. Pintą valą reikėtų pasirinkti storą 0,5 – 0,6 mm pirmiausia tam, kad vijos giliai neįsirėžtų pagavus „stopą“ ir nenutrūktų valas. Jei jau taip įvyksta - storas valas lengviau ir greičiau išpainiojamas ir galime tęsti žūklę. Pavadėlis turi būti kietas, geriausias vienos 1-2mm storio gijos, ne pintas. Pavadėlis turi būti kiek ilgesnis už masalą tam, kad timpčiojant kotu suteikti masalui animaciją.

Image

Pagalvokime apie žuvį

Esu įsitikinęs, kad nepaisant į bauginančią masalų išvaizdą ir kelis kartus viršijantį skaičių sugautų stambių lydekų nei gaudant spiningu, žūklė džerkais nedaro daug žalos žuviai. Dažniausiai jau po 2-3 min. kovos ji atsiduria valtyje, nesuspėjusi net išnaudoti pusė sukauptų jėgų. Iš patirties galiu pasakyti, kad lydekos atsigauna po paleidimo daug greičiau. Net nepamenu tokių atvejų, kai žuvis visą masalą būtų įrijusi pilnai, tai ženkliai palengvina trišakių atkabinimą iš žuvies nasrų. Žuvis niekada nenuplaukia su masalu nasruose. Ir be abejo, mums patiems reikia galvoti apie mūsų vandens telkinių žuvies išteklius, juk suprantame, kad didžiosios lydekos yra pagrindiniai jauniklių reproduktoriai, tuo labiau kad šis žūklės būdas būtent nukreiptas į stambią lydeką. Todėl kviečiu visus, pirkite fotoaparatus, fotografuokite nuostabius kadrus arba fotografuokitės kartu ir paleiskite savo trofėjus į jų gimtuosius vandenis!


Aleksėj Šandurov
www.silverscale.lv

ANONSAS: artimiausiu metu pasirodysiantys straipsniai
Šiuolaikinis džerkavimo minimumas
Džerkavimo subtilybės (dvi dalys)
Ant vandens su džerkais
Post Reply