ir vėl nepagavau...

Post Reply
mixas
Posts: 628
Joined: 01 Sep 2008, 13:05
Miestas: Šiauliai

ir vėl nepagavau...

Post by mixas »

Naktis, lygiai trečia valanda nakties, čirškia žadintuvas, keliuosi, greitai apsirengiu, paskubomis suvalgau sumuštinį. Tempiu mantą į automobilį, viskas dar sudėta iš vakaro, valtis, variklis spiningas masalai, brangioji sutepė kelis sumuštinius, ant stalo paliko raštelį, nei žvyno tau brangusis... maloniai nustembu, pabučiuoju dar miegančią savo princesę ir į kelią, šį kartą kompanijos nebus, važiuoju vienas...
važiuoju ir galvoju apie gamtą, apie ežerą, apie būsimą arba nebūsimą kibimą. Apie tai kas traukia prie vandens, prie vandens ne šiaip pasėdėt ir paskaityt romaną, bet būtent pameškeriot, kodėl žmogui taip yra, jei jau susirgai tai visam gyvenimui, ir niekas nepakeis to noro, užmesti meškerę ir laukti, laukti savo svajonių žuvies, laukti tos akimirkos kada susikausi su savo didžiąją, gyvenimo žuvimi. Sunku su ja, kuo toliau tuo jos mažiau, na ir mūsų meškeriotojų kuo toliau tuo daugiau, o žuvies mažiau... tinklininkai, elektrikai, brakonieriai nemiega, dirba savo juodą darbą ir naikina tai kas mums visiems priklauso, o gaila, seniai bebuvo kad pameškeriotum taip kaip seniau, kai tik užmetus, plūdę tuoj pat skandindavo kilograminis lynas, ar visai neblogas ešerys godžiai čiupdavo ne jam skirtą slieką...
O dabar? ploniausi valai, pašarai brangiausios meškerės, ritės kabliukai, ir visa tai tik tam kad sugautum kelias kuojytes, ar plakiukus, bet širdis, širdis vis liepia važiuot, atsipūst, pailsėt ir nurimti, pasikrauti teigiamų emocijų iš motinos gamtos...

Taip besisukant minčių viesului privažiuoju savo žūklavietę, išlipu iš mašinos, pilnais plaučiais įkvepiu gryno oro, ir prisidegęs cigaretę kulniuoju prie vandens. Dar tamsu, visiškai tamsu, gal kiek ir persistengiau taip anksti išvažiuodamas, nors kita vertus koks miegas kai vartaisi nuo šono ant šono ir negali užmigt. prisėdu ant akmens, ir žiūriu į vandenį, į mėnulio atspindį vandenyje, norisi surikti kaip mažam vaikui iš džiaugsmo, kaip gera, kaip ramu ir tylu...
Vandens paviršiuje tai vienur tai kitur kažkas pliaukšteli, negi ešeriai skelbia savo rytinę puotą, negi pavėlavau? Nieko tokio, dar spėsiu. iškraunu valtelę, prisipučiu, prisikabinu variklį, ech visa laimė kad nemato kolegos, o tai ir vėl prasidėtų pašaipos: ir vėl nieko nepagausi?
Nuo valties kylio vandens paviršiuje pakyla nedidelės bangelės, pradeda švist, plaukiu, o kur, pats nežinau, anąkart kibo ten, pernai ten, o dabar? Ai bala nematė, plaukiu ten kur akys veda. netrikdydamas ryto ramybės išleidžiu inkarą, pasiimu spiningą į rankas, ieškau tinkamo masaliuko, kaip visad pats tinkamiausias dar nenupirktas, arba nutrauktas, šiek tiek pasikuitęs randu ryškiai žalią guminuką, na gal ankstoka ir kiek per tamsu, bet kabinu šitą dirbtinę žuvelę ir metu. Lanku nuskridęs guminis vilioklis tėškiasi į vandenį, įtempiu valą ir laukiu kol mano masaliukas nusileis į dugną. Štai atsipalaidavo valas, žuvytė jau dugne, suku ritės rankenėlę ir tikiuosi to bumptelėjimo, to kibimo kurio nesupainiosi su niekuo. Pro šalį praplaukia užsimiegojęs naras, krante rytinę vestuvių puota pradeda kelti paukščiai, atrodo buvo taip ramu, o dabar taip triukšminga. Saulė pradeda lysti iš už horizonto, savo raudoniu nudažydama dangų, pasižiūriu sau į rankas, hm jos irgi raudonos nuo atspindžių...

kažkelinto metimo metu pajuntu smūgi, kertu ir širdis iš džiaugsmo suspurda, yra, spiningas išlinksta lanku, žviegia ritės stabdis, vyksta įnirtinga kova, tarp manęs ir to kažko kas norėjo pasisavinti mano vilioklį, kova trunka kelias minutes, bet per tas minutes ištirpsta viskas aplinkui, visos bėdos, problemos džiaugsmai ir vargai dingsta rūke, nieko nebelieka aplink, tik aš spiningas ir žuvis. Vandens paviršiuje pasirodo margas lydekos šonas, iš akies pasveriu, bus kokie du kilogramai, bet lydeka ilgai man nepozuoja ir neria gilyn, sužviegia stabdžiai, spiningas dreba it epušės lapelis, dar keli smūgiai ir mano laimikis nuvargsta, prisitraukus prie valties margoji sukaupusi paskutines jėgas pastato žvakę, ir pasidavusi atsigula šalia valties, švelniai suimu ją už sprando, įsikeliu į valtį, replytėmis suimu į lūpų šoną įsmigusi kabliuką ir atsargiai jį iškabinu, pasigėriu laimikiu, pasigrožiu jos spalvomis, ir mintyse padėkojęs už kovą perkeliu per valties bortą, guldau ant vandens. Lydeka pajutusi vandenį sumojuoja pelekais, iš žiaunų pažeria oro burbuliukus, lėtai atgniaužiu ir atitraukiu savo ranką, dantytoji lėtai nuplaukia tolyn, ir vikstelėjusi uodega nuneria į gelmes. Ačiū tau lydekaite, ačiū kad padėjai pabėgti nuo rūpesčių ir problemų, tikiuosi kad kada nors męs dar susitiksim, ir dar kartą susikausim...

Buvo dar keletas lydekų ir keli ešeriai, visus traukiau su didžiuliu pasimėgavimu, ir visus lygiai taip pat paleidau, lai gyvena, nereikia man žuvies, visa mano ekipiruotė kainuoja tiek kiek per visą gyvenimą neišleisčiau pirkdamas žuvį, nereikia atsipirkimo, žūklė jau seniai nėra pragyvenimo šaltinis, tai malonumas, ir labai brangus malonumas, o brangiausios akimirkos. Akimirkos kai užmerkus akis matau paleistas žuvis, matau kaip jos nuplaukia, netikėdamos tuo kad jos laisvos, štai kas brangu...
gryžtu į krantą, užteks, pameškeriojau pakankamai, matau kaip vietinis žvejys tempia valtį į vandenį, klausia kaip sekėsi? nieko sakau, nekimba šiandien, suku atgalios namo.
Grįžus namo mano brangiausias ir artimiausias žmogus klausia kaip sekėsi? parodau jai nuotraukas, su plačia šypsena ir emocijomis pasakoju jai kaip kibo, kas kibo ir kur kibo. ji plačiai nusišypso ir taria, džiaugiuosi kad pailsėjai. o aš dėkingas jai kad leido pailsėt...
Pirmadienio rytas, lygiai devinta valanda, su kolegomis kasdienis kavagėris. Kolega klausia: kaip savaitgalis ką žvejojai?
Buvau atsakau, nieko gero nepagavau, nekibo, atgalios skrieja pašaipos verti kolegų žvilgsniai ir replikos žvejot nemoki...
nemoku tyliai atsakau ir užmerkiu akis, o mintyse matau lydeką, jos mostą uodega, ešerius ir jų nėrimą gilumon, matau saulės raudonį, ir vėjo keliamas bangeles...
Robke
Posts: 1045
Joined: 11 Apr 2008, 12:14
Miestas: Panevezys

Re: ir vėl nepagavau...

Post by Robke »

:shock: joooooo,kaliega,pavarei tu cia :shock: :Yess: :plojam:
Dalius

Re: ir vėl nepagavau...

Post by Dalius »

visai nepagirunas :)
jackfish

Re: ir vėl nepagavau...

Post by jackfish »

reiks ir man pasistengt parasyt koki rasini apie sapalu zukle, kad sudaryciau bent nedidele konkurencija metu rasinio kategotijoj :D
metaliukas

Re: ir vėl nepagavau...

Post by metaliukas »

:Yess: :Yess: :Yess: :Yess:
Darelis

Re: ir vėl nepagavau...

Post by Darelis »

no comment... :shock:

Retai taip idomiai skaitosi :skaitom:

:Yess: :plojam: :Yess: :plojam: :Yess:
KRAUZAS

Re: ir vėl nepagavau...

Post by KRAUZAS »

mixai :plojam: :plojam: :plojam: :Yess: busi konkurentas jackui,otai jis vienas pas mus rasyti mokejo :geras: saunuolis :Yess:
Robke
Posts: 1045
Joined: 11 Apr 2008, 12:14
Miestas: Panevezys

Re: ir vėl nepagavau...

Post by Robke »

:shock: o kodel butuoju laiku-""mokejo"" :D ,ans ir dabar moka,tik tingi :geras:
Raimondas
Posts: 202
Joined: 06 Jan 2009, 22:29
Miestas: Šiauliai

Re: ir vėl nepagavau...

Post by Raimondas »

:Yess: :D :yes:
User avatar
Liveris
Posts: 311
Joined: 08 Oct 2008, 19:05
Miestas: Šiauliai
Contact:

Re: ir vėl nepagavau...

Post by Liveris »

Cia mixas tikrausiai parase ikveptas labai pagarsejusios mano lydekaites :oops: :D
Labiauisiai tai patiko sakinys: "pilnais plaučiais įkvepiu gryno oro, ir prisidegęs cigaretę kulniuoju prie vandens"

p.s. respects ;) einam gert kavos :)
Last edited by Liveris on 10 Jul 2009, 11:42, edited 1 time in total.
mixas
Posts: 628
Joined: 01 Sep 2008, 13:05
Miestas: Šiauliai

Re: ir vėl nepagavau...

Post by mixas »

dėkui visiems už įvertinimus :) tiesiog parašiau ką jaučiu, ir ką galvoju :oops:
Post Reply