Feeder tipo žūklės pagrindai 2 dalis

Post Reply
jordza
Posts: 675
Joined: 11 Apr 2008, 13:28
Miestas: Vilnius

Feeder tipo žūklės pagrindai 2 dalis

Post by jordza »

Feeder tipo žūklės pagrindai
1 dalis2 dalis

Pagaliau visa ekipiruotė įsigyta ir paruošta. Išsirinkome jos išbandymui ir vietą. Pats laikas pasirūpinti masalais ir jauku.
Gaudant angliška dugnine dažniausiai naudojami masalai yra gyvulinės kilmės, tai uodo trūklio, musės lervos, sliekas. Rečiau naudojamos stambesni, augalinės kilmės masalai, tai perlinės, kvietinės, kukurūzų kruopos, makaronų gaminiai. Kažkokius bendrus patarimus ir rekomendacijas man sunku būtų išskirti, nes kiekvienam vandens telkiniui būtina surasti individualius. Man su feeder‘iu aplankius daug skirtingų žūklės vietų, statistika užtikrintai rodo, kad jei jūs turite uodo trūklio ir musės lervų – be žuvies tikrai neliksite.
Apie tai, kaip paruošti ir naudoti gyvūninės kilmės masalus ir kruopas, jau praktiškai viskas žinoma. O kas dėl makaroninių gaminių – čia yra šiokių tokių gudrybių. Patogiausia naudoti žvaigždutės formos makaronus (Pasta Zara Nr.18). Juos labai patogu užmauti net ir ant mažiausio kabliuko: tiesiog praveriate kabliuko smaigalį per žvaigždutės kiaurymę, ir paskui užmovus keletas, užfiksuojate juos musės lerva. Toks masalas laikosi labai patikimai. Makaronai turėtų būti ne iki galo išvirę – nes kitaip labai lengvai nukapos smulkmė, ir ištiš labai greitai.
Image

Jaukas

Gaudant feeder‘iu, ne mažiau svarbus dalykas yra jaukas. Ne veltui angliškas žodis feeder reiškia - jaukinti. Jauko sudėtis yra tokia pat, kaip gaudant plūdine. Tarp jų jau paruošti mišiniai – „Sensas“, „Jaukas“, „Gutmix“, ir kiti įvairiausių firmų universalūs jaukai; kruopos – kanapių, kviečių, kukurūzų, „avižiniai dribsniai“; visokie priedai: aromatizatoriai, atraktoriai, dažikliai. Niekada nepamaišys gyvi priedai –smulkios uodo ir (arba) musės lervos(taip vadinamos pinkos). Jei planuojate žūklėje naudoti makaronus arba skaldytus grūdus – gerų rezultatų pasieksite pridedant jų ir į jauką.
Molis ir dirvožemiai naudojami rečiau, nes jų pagrindinė paskirtis – pasunkinti ir surišti jauką – to feeder‘yje reikia retai. Molis daugiau naudojamas žūklaujant srovėje. Taip pat jo dedame tada, kai jauką, mesti į žūklės vietą, reikia ranka arba svaidykle. Kitas reikalas – žūklėje piker‘iu. Šiuo atveju visas jaukas mėtomas ranka, ir jaukas ruošiamas pagal visas plūdinės taisykles. Sunku pasirinkti jauko sudėtį, nes ji priklauso nuo žuvies rūšies, telkinio tipo, metų laiko ir daug kitų faktorių. Todėl aš papasakosiu bendrai – kaip paruošti jauką feeder žūklei.
Image
Pirmas dalykas – tai konsistencija. Žūklei upėje jaukas ruošiamas ganėtinai klampus, kad srovė išplautų jauką iš šėryklos panašiai per 5-10 minučių. Gaudant stovinčiame vandenyje jaukas turėtų būti trapus, nedaug drėgnas, toks, kad jo pridėjus į šėryklą, ir šiek tiek pirštais suspaudus iš abiejų šėryklos pusių, jis neiškristų ant kranto užmetant, o vandenyje ant dugno išbyrėtų, vos nestipriai, bet staigiai truktelėjus (pakirtus) šėryklą. Tokio šėryklos ištuštinimo veiksmo galime pasimokyti sekliame vandenyje, kur gerai matosi rezultatas. Jaukas turėtų išbirti, o kabliukas atsidurti kuo arčiau jo.
Antras momentas- tai jauko sudėtis. Daugelyje vandens telkinių, kuriuose nevyksta reguliarūs sportinės žūklės renginiai, o žuvis nelabai patikli ir pakankamai aktyvi, kaip pigiausią variantą galima laisvai naudoti pusė standartinio pakelio (ar net mažiau) ir mėgstamiausius grūdus – suvirtus kviečius, kukurūzus ar sausus avižinius dribsnius. Visgi visa kita priklauso nuo konkrečių sąlygų.
Mano dažniausiai naudojamo jauko sudėtis, gaudant žemutinėje Maskvos upės tėkmėje: 1 kg dribsnių, 1 kg universalaus jauko, apie 100g trintų kanapių, sauso aromatizatoriaus „karšis“, jei reikia – tamsinanti medžiaga: kakavos milteliai ar specialūs dažai, ir jei labai stipri srovė žūklės vietoje – molis. Jei turite galimybių, pageidautina bent jau 0,5 kg uodo lervų.

Prie vandens

Štai mes ir prie vandens. Žūklės vieta tiesiai prieš jus. Berods nieko nepamiršome. Jaukas paruoštas ir laukia savo eilės. Dabar viską reikia patogiai sustatyti ir suguldyti, kad jokia smulkmena nesumaišytų patirti žūklės proceso malonumą. Visų pirma reikia išsirinkti koto pastatymo darbinę vietą. Galimi du pagrindiniai variantai.
Pirmasis – horizontali padėtis: kotas guli ant dviejų stovėlių beveik lygiagrečiai kranto linijai, o viršūnėlė nuleista link vandens.
Image
Toks pastatymo būdas populiariausias tarp žvejų, kurie naudoja šėryklas. Jo pagrindinės savybės yra minimalus vėjo poveikis (nes beveik visas valas būna vandenyje); gerai matomas kibimas; didžiausias jautrumas – valas ir meškerės viršūnė sudaro beveik tiesų kampą.
Antras variantas – vertikali padėtis: meškerė statoma viršūne į viršų, vienoje vietoje koto galu atremta į žemę, o kitoje – 4-5-to žiedo tarpe nuo viršūnės, į aukštą stovelį. Toks pastatymas dažniausiai naudojamas gaudant upėse, kur srovė veikdama ištemptą valą, jį kartu su šėrykla nuneša iš prijaukintos vietos. Reiškia, kad to išvengti reikia kuo mažiau valo laikyti vandenyje. Bet naudojant šį būdą valą plaiksto vėjas, dėl to dreba viršūnės galiukas. Beje yra dar vienas minusas – nepatogu stebėti viršūnę: tenka pastoviai žiūrėti į viršų, o ir dangus ne pats geriausias fonas.
Nusprendę kaip pasistatysite feeder‘į, sudėliokite stovelius pagalbinei įrangai ir pačią kėdę. Nepamirškite paruošti graibšto ir išskleisti sietelio. Pastatykite indą su paruoštu jauku ir dėžutes su masalais taip, kad prikimšus šėryklą, čia pat, be jokių nereikalingų judesių galėtumėte uždėti ant kabliuko naują masalo porciją.
Image
Jeigu žvejojate nežinomame telkinyje, vertėtų patikrinti gylį – ir išsirinkti įdomiausią žūklės vietą. Be valties ir echoloto, tai paprasčiausia padaryti stuksenant į dugną svareliu, pritvirtintu vietoj šėryklos ir pavadėlio. Pagal jo skendimo iki dugno laiką, galime nustatyti gylį toje vietoje. Po 5–10-ies metimų jau galime apytiksliai pasakyti koks dugno reljefas. Taipogi galima panaudoti laiptuotą pravedimą, gerai žinomą spiningautojams. Feeder‘is jautrus įrankis, ir pakankamai gerai leidžia nustatyti gylių perkritimus ir suprasti dugno struktūrą.
Sekantis žingsnis, tai žūklės atstumo nusistatymas: užmetus į pasirinktą vietą, valas užfiksuojamas ant ritės esančiu silikoniniu fiksatoriumi, arba valas tiesiog pažymimas markeriu ties arčiausiu koto žiedeliu. Toliau einame prie pirminio jaukinimo, t.y. tam tikro jauko kiekio numetimu į žvejybos vietą. Tai galime atlikti keliais būdais. Pirmas, ir pagrindinis kai, nuo sistemėlės nuėmus pavadėlį su kabliuku, atliekame keletas užmetimų su pilna šėrykla (galima didesnės talpos, nei ta kuria toliau žvejosite). Kiti būdai – tai užjaukinti rutulius metant rankomis (jei leidžia atstumas) arba su specialia svaidykle, kurią dažnai naudojama gaudant match tipo plūdine. Pasakysiu atvirai: tiksliai “šaudyti“ iš svaidyklės – nėra paprastas užsiėmimas, reikalaujantis treniruočių. Po pirminio jaukinimo galime ramiai susirinkti įrangą, prikimšti šėryklą ir ant kabliuko uždėti masalą.
Na štai ir atėjo pirmojo „darbinio“ užmetimo momentas! Beje, su feeder‘iu jį reikią atlikti tolygesniu judesiu nei spiningu ar match‘u. Visų pirma todėl kad, staigiai metant galime palikti visą šėryklos jauką ant kranto, arba paleisime sunkią šėryklą į laisvą skrydį. Visų antra, padidėja tikimybė susisukti pavadėliui aplink kitus sistemėlės elementus. Dar vienas užmetimo feeder‘iu niuansas – kol sistema lekia ore, patartina kotą laikyti vertikaliai. Jei jūs per stipriai švystelėjote šėryklą – tai leidžia amortizuoti smūgį, kai ritės būgne esantis fiksatorius sustabdo valą. Bet kokiu atveju rekomenduojama, baigiantis skrydžiui, ranka šiek tiek pristabdyti valą, siekiant išvengti pernelyg stipraus smūgio į vandenį ir tikėtino pavadėlio persipynimo skęstant. Jei leidžia rega, skrydžio metu, atkreipkite dėmesį kaip skrenda pats pavadėlis, ir ar jis nepersipynė su pagrindiniu valu. Paprastai tai pakankamai gerai pastebima.
Aš sąmoningai neaprašinėjau svarelio naudojimo vietoj šėryklos (žūklėje piker‘iu), nes pagrindiniai veiksniai tokie pat, gal netgi šiek tiek paprastesni. Tai paaiškės po keleto žvejybų, kai jūs išbandysite skirtingus sistemėlių būdus.
Image
Šėryklai nusileidus į numatytą vietą, būtinai sulaukite kol ji pasieks dugną. Jei žūklė vyksta stovinčiame vandenyje, po to reikia staigiai ir trumpai trūktelėti. Jo tikslas – ištuštinti šėryklą, ir patraukti ją toliau nuo prijaukintos vietos, bet ne toliau nei pavadėlio ilgis, t.y. kabliukas turi atsidurti pačiame „skanėsto“ centre.
Dabar reikia pastatyti meškerę ant stovelių ir įtempti valą, po to kai šėrykla atsitrenkusi į dugną atpalaidavo valą. Tuo pat metu reikia sureguliuoti valo įtempimą ir viršūnėlės įlinkį. Iš anksto sunku būtų pasakyti kaip tai turėtų atrodyti, nes tai pasirenkame eksperimentuodami. Būna valą reikia šiek tiek įtempti, ir mažiausias masalo sujudinimas sukelia viršūnės reakciją, o kartai reikia sulenkti viršūnę tiek, kas dar šiek tiek ir pajudės šėrykla. Aš manau, kad pradžiai reikėtų apsistoti ties viršūnės išlinkimu nuo koto ašies apie 10-30 laipsnių. Jei tokio kampo nustatyti neįmanoma, reiškias pasirinkta per kieta viršūnėlė, ir šėryklos svorio neužtenka reikiamai išlinkti, arba per minkšta, nes srovė ją perlenkia.
Viskas sureguliuota ir suderinta. Laukiame kibimo! Jie būna įvairūs: nuo vos pastebimo viršūnės virpėjimo iki staigaus feeder‘io tekštelėjimo į vandenį.
Jei viskas gerai, teisingai pasirinkta vieta, pavyko sėkminga jauko ir masalo kombinacija, tai per pirmas 5-10 min turėtų būti kibimas – tada reikia atsargiai pakirsti, vos staigiau kilsterėjus feeder kotą nuo stovelio link kranto (atminkite, jog pintas valas yra netamprus, todėl labai lengva nutraukti pavadėlį arba žuvies lūpą), ir štai žuvis jau pagauta.
Image
Graibštu naudotis būtina visai atvejais, ypač kai žuvis sveria iš pažiūros virš 150g: kotas pakankamai kietas, valas neamortizuoja, ir kiek neapskaičiavus galite žuvį paleisti į laisvę. Ji kartu su savimi, atminčiai, nusineš kabliuką ar pavadėlį.
Jeigu kibimas neįvyko, ilgai laukti neverta, geriau dar kartą permesti, taip papildysite žūklės vietą šviežiu jauku. Išimtis gaudant karosus, nes jie labai nemėgsta bereikalingo triukšmo, geriau prijaukinti iš anksto ir kuo daugiau, ir po to nedaryti jokių bereikalingų judesių.
Jei pakankamai ilgai nepastebimas joks viršūnėlės virpėjimas, tikėtina kad pasirinkta žūklės vieta kažkodėl netenkina žuvies, ir jos netraukia net didelis kiekis skanaus jauko. Arba visai nėra žuvies aplink prijaukintą vietą, kuri galėtų surasti jauką. Jei tai tiesa, teisingausia būtų eksperimentuoti su užmetimo atstumu ar iš vis pakeisti vietą. Kažkuriais atvejais aktyvuoti kibimui užtenka šėryklą pakeisti svareliu.
Tikiuosi, kad pirmoji žūklė feeder‘iu nudžiugins jus neužmirštamais kibimais, malonumu traukiant stiprią žuvį ir pilnu sieteliu. Sekančiame straipsnyje aprašysime skirtingų sistemėlių panaudojimo ypatumus skirtingose sąlygose. Smulkiau papasakosiu apie šėryklų rūšis, taip pat apie tai kaip teisingai sumontuoti guminį amortizatorių ir daug kitų feeder paslapčių ir gudrybių – tiems, kurie šią įrangą ima į rankas jau nebe pirmą kartą.
Linkiu sėkmės!

Klausimai ir atsakymai

1. Ruošiuosi gaudyti feeder‘iu, bet niekaip nerandu kotų anglies pluošto viršūnėlėmis. Ar turi didelės įtakos iš kokios medžiagos pagamintos viršūnėlės? ..........Sankt-Peterburgas

... daugelis feeder modelių turi viršūnėlių rinkinius ir įvairių medžiagų. Tų pačių matmenų anglies pluošto viršūnės, bus kietesnės (atitinkamai, mažiau jautrios), nei stiklo pluošto, ir tiks žūklei srovėje ar pučiant stipriam vėjui. Patys moderniausios viršūnės – iš kompozicinių medžiagų: jų drūtgalys pagamintas iš anglies pluošto, o į viršūnę medžiaga tolygiai pereina į panašią kaip stiklo pluoštas, ypač lanksti ir mažiau lūžtanti.

2. Didelėje užtvankoje, toli nuo kranto, įprastai feeder‘iu gaudau kuojas ir mažus karšiokus. Kotą naudoju su rekomenduojamu užmetimo svoriu 30-60g. Kartais atsargūs kibimai lieka nepastebėti. Kaip man išspręsti ši problemą? ........Maskva

.....tokios klasės kotai visada komplektuojami su viršūnėle optimaliai apkrovai - 1 uncija ar mažiau. Siūlyčiau įstatyti ją, panaudoti „simetrinės kilpos“ ar „asimetrinės kilpos“ sistemėlę (žr. SŽ Nr.7-2003.), ploną pavadėlį ir mažą „sportinį“ kabliuką. Bet pačios žūklės sąlygos būna įvairios, ir kiekvienam atvejui reikės savo paties racionalaus sprendimo.

3. jauką metant ranka į žūklės vietą, ne visada tiksliai pataikau į tą pačią vietą. Ar yra būdas padidinti taiklumui?.....Maskva

...reikia treniruotis. Prieš žūklę, tuo pačiu feeder‘iu, į žvejojimo vietą, kaip orientyrą galima užmesti plūdę-žymeklį. Aišku tai naudojama tik stovinčiame vandenyje ar esant silpnai srovei.

4. Aš renkuosi ritę feeder‘iui. Gaudysiu pintu valu, bet daugumoje match tipo ričių būgneliai grafitiniai. Ar verta tikslingai ieškoti tinkamo modelio?........Maskva

...geriausias sprendimas būtų iš gamintojo sužinoti: ar ta ritė ir būgnelis tinkamas naudoti su pintais valais ir, įsigykite tą modelį, apie kurį Jums bus 100% žinoma, kad naudojant pintuką ta ritė nebus pažeista. Ir nebūtina kad ritė turėtų match tipo būgnelį – pavyniokite „backing‘ą“ iš pigaus mono valo ant įprasto būgnelio.

5. gaudant feeder‘iu ežere naudoju tokį jauką: 4-ios dalys baltų džiūvėsėlių; 1-a dalis kanapių; 1-a dalis kokosų; 1-a dalis sumaltų sausainių „gaidelis“. Kaip jūs manote, kiek tinkama ši sudėtis?....Krasnodaras

...feeder žūklėje pagrindas yra ne mišinio sudėtis (jis pasirenkamas pagal žuvies prioritetus – čia jau jums geriau matyt) o jo konsistencija. Ežerui pageidautina tokia, kad užmetant jaukas neiškristų iš šėryklos, o vandenyje nestipriai trūktelėjus – išbyrėtų. Praktiškai su visai mišiniais, įskaitant ir šitą, galima pasiekti reikiamos konsistencijos teisingai sudrėkinus ir tinkami prikemšant į šėryklą.

S. Markov

"Sportinė žūklė Nr. 8- 2003m."

Paimta iš http://www.fishinginfo.ru
Post Reply